Per daug mankštos? Dr. Schneider apie kūno rengybos ribas
Gydytojas interviu Thomas Schneideris paaiškina, kada per didelis fizinis krūvis tampa nesveika ir kokie simptomai tai rodo.

Per daug mankštos? Dr. Schneider apie kūno rengybos ribas
Pratimai yra svarbi sveikos gyvensenos dalis. Tačiau yra ribų, kurių nereikėtų peržengti. Išsamiame pokalbyje gydytojas Thomas Schneideris, patyręs ortopedijos ir sporto medicinos specialistas, paaiškina, koks svarbus yra fizinio krūvio ir atsigavimo balansas. Per daug mankštinantis gali padaryti daugiau žalos nei naudos, ir tai yra problema, kuri vis labiau paveikia daugiau žmonių.
Sveikatos ir kūno rengybos tendencija yra neabejotina. Daugelis žmonių stengiasi būti fiziškai aktyvūs, ar tai būtų bėgiojimas, važiavimas dviračiu ar sporto salė. Tačiau kol vieni mėgaujasi mankšta, kiti patenka į priklausomybės nuo sporto sūkurį. Savo interviu naujienų agentūrai „Spot on news“ Schneideris paaiškina simptomus ir riziką, susijusią su pernelyg dideliu fiziniu krūviu.
Pervargimo požymiai
Kokie yra pirmieji įspėjamieji ženklai, kad galbūt persitreniravote? Pasak daktaro Schneiderio, tai dažnai parodo per raumenų įtampą. Ypač dažnai atsiranda nemalonus skausmingų raumenų ir vadinamojo „bėgimo blauzdos“ derinys, medicinoje vadinamas blauzdų įtvarais. Tai skausmingas sausgyslių ir raumenų dirginimas, kuris pirmiausia paveikia nepatyrusius bėgikus. Skausmas gali būti panašus į mėšlungį ir plisti į blauzdą. Jei nesikišite anksti, rizikuojate, kad simptomai taps lėtiniai, o tai gali sukelti ilgalaikių problemų, tokių kaip lūžiai dėl streso.
Per didelis pratimas gali ne tik sukelti tokius simptomus kaip raumenų skausmas, bet ir sukelti rimtų sužalojimų. Perkrauti raumenys gali uždegti ir padidėja sausgyslių plyšimo rizika. Dr. Schneider rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo kūno rengybą ir atkreipti dėmesį į tai, kaip jūsų kūnas reaguoja į treniruotes. Tad jei po treniruotės nuolat skauda, vertėtų pagalvoti, ar treniruočių ritmas vis dar sveikas.
Rekomenduojamas pratimų kiekis
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suaugusiems iki pensinio amžiaus bent dvi su puse valandos vidutinio sunkumo mankštintis per savaitę. Svarbu išlaikyti pagrįstą lygį. Žmonėms antroje gyvenimo pusėje, kurie gali pradėti sportuoti vėlai, ypač svarbu iš karto nepersistengti. Važinėjimas dviračiu ar plaukimas yra tinkamos alternatyvos, kurios yra naudingos sąnarių sveikatai ir nesukelia per didelio krūvio.
Ypač su populiariomis sporto šakomis, tokiomis kaip bėgiojimas, patartina palaipsniui didinti intensyvumą. Dr. Schneider rekomenduoja pradedantiesiems pradėti nuo trumpų užsiėmimų, daugiausiai tris kartus per savaitę, ir atsargiai didinti laiką ir tempą. Per dažnas bėgimas gali būti žalingas, ypač nepatyrusiems sportininkams, nes organizmas pirmiausia turi priprasti prie naujo streso. Be to, labai svarbu tinkamai apšilti prieš treniruotę.
Į klausimą, kiek mankšta yra sveika, negalima atsakyti bendrai. Atvirkščiai, jūs turite individualiai pažvelgti į savo galimybes ir tikslus. Svarbiausia – mėgautis judėjimu ir klausytis savo kūno signalų.
Sporto rūšis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Daktaras Schneideris pabrėžia, kad sporto šakų keitimas, pavyzdžiui, tarp plaukimo ir važiavimo dviračiu, gali žymiai sumažinti pervargimo traumų riziką. Galiausiai svarbu nenaudoti nuolat tų pačių raumenų grupių.
Atpažinti priklausomybę nuo sporto
Kita tema, kurią nagrinėja daktaras Schneideris, yra riba tarp sveiko kūno rengybos ir priklausomybės nuo sporto. Jei mankšta tampa priverstine veikla, kuri nustumia kitas gyvenimo sritis į antrą planą, nukentėjusiems gali tekti kreiptis pagalbos. Psichoterapeutas gali patarti, kad išsiaiškintų galimas gilesnes psichologines priežastis.
Negalima nuvertinti pernelyg didelio fizinio krūvio poveikio kūnui; reikia atsižvelgti ir į fizinius, ir į psichologinius aspektus. Todėl sveikas požiūris į sportą svarbus ne tik fiziniam pasirengimui, bet ir psichinei sveikatai bei bendrai savijautai.
Laikykitės tinkamos pusiausvyros
Sveikas santykis su mankšta yra raktas į ilgalaikį aktyvų gyvenimo būdą. Rimtai vertindami savo kūno požymius ir kruopščiai kurdami savo treniruotes, galime mėgautis teigiamu mankštos poveikiu nekeldami pavojaus savo sveikatai. Pasaulyje, kuris dažnai skatina siekti aukščiausių rezultatų, dar svarbiau vengti persitreniravimo ir rasti balansą tarp streso ir atsigavimo. Kokybiška mankšta ir pramogos turėtų išlikti mūsų sportinės veiklos akcentu.
Gerai žinoma, kad mankšta paprastai duoda daug naudos sveikatai. Šie privalumai apima širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimą, raumenų jėgos ir pusiausvyros gerinimą bei psichinės sveikatos stiprinimą. Tačiau pernelyg didelio treniruočių rizika dažnai neįvertinama. Tyrimai parodė, kad per didelė kūno apkrova ir netinkamas atsigavimo laikas iš tikrųjų gali neigiamai paveikti našumą. Sportininkai, kurie reguliariai treniravosi su minimaliu poilsiu, lėčiau atsigavo po traumų ir pranešė apie didesnį lėtinių sveikatos sutrikimų skaičių. Tai pabrėžia subalansuotos treniruotės, apimančios ir stresą, ir atsigavimo fazes, svarbą. Daugiau informacijos galite rasti PSO svetainėje.
Regeneracijos svarba
Atsigavimas yra esminė treniruočių proceso dalis, į kurią daugelis sportininkų dažnai nepaiso. Neturint tinkamo atsigavimo laiko, raumenų įtampa gali sustiprėti, o tai gali sukelti raumenų sužalojimus ar plyšimus. Subalansuotas treniruočių ir atsigavimo ciklas leidžia kūnui prisitaikyti ir sugrįžti stipresniam. Tyrimai rodo, kad sportininkai, kurie skiria bent vieną poilsio dieną per savaitę, vidutiniškai pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie nuolat treniruojasi neklausydami savo kūno poreikių. Sportininkai taip pat turėtų apsvarstyti aktyvias atsigavimo strategijas, tokias kaip lengvas tempimas, plaukimas ar joga, kad padėtų atsigauti.
Psichikos ligų, susijusių su mankšta, rizika
Ryšys tarp mankštos ir psichinės sveikatos yra sudėtingas. Nors mankšta suteikia daug naudos gerinant nuotaiką ir kovojant su depresija, paradoksalu, tačiau pernelyg didelis pratimas gali turėti ir neigiamų psichologinių pasekmių. Daugybė tyrimų rodo, kad žmonėms, kurie turi priverstinį poreikį mankštintis, yra didesnė psichikos ligų, tokių kaip nerimas ir depresija, rizika. Amerikos psichologų asociacijos (APA) atliktas tyrimas parodė, kad tobulumo siekimas ir treniruočių tikslų bei tikrosios pažangos neatitikimas gali sukelti nusivylimą ir fizinį išsekimą. Norėdami gauti papildomos informacijos šia tema, galite apsilankyti APA svetainėje.
Dabartinė statistika apie dalyvavimą sporte ir traumų riziką
Roberto Kocho instituto (RKI) atlikta apklausa parodė, kad maždaug 50 % Vokietijos gyventojų reguliariai mankštinasi. Tačiau apie 30 % sportininkų praneša apie traumas, patirtas treniruočių ar varžybų metu. Traumos ypač dažnai patiriamos ištvermės sporto šakų, tokių kaip bėgimas ir važiavimas dviračiu, metu. Remiantis žurnale „Journal of Sports Medicine“ paskelbtu tyrimu, maždaug 10–20% ištvermės sportininkų patiria pervargimo sindromo simptomus, o tai pabrėžia tikslinių treniruočių ir atsigavimo laikotarpių svarbą. Norėdami gauti išsamesnės informacijos, rezultatus galite peržiūrėti RKI svetainėje.