Koks yra prietaisu išmatuoto intensyvaus fizinio aktyvumo dozės ir atsako ryšys su mirtingumu ir širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio dažniu?

Koks yra prietaisu išmatuoto intensyvaus fizinio aktyvumo dozės ir atsako ryšys su mirtingumu ir širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio dažniu?

Neseniai paskelbtame tyrime Europos širdies žurnalas Mokslininkai įrodė vidutinio intensyvaus fizinio aktyvumo (VPA), atliekamo trumpomis treniruotėmis, naudą siekiant sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką.

Lernen: Starke körperliche Aktivität, Herzkrankheiten und Krebs: Wie wenig ist genug? Bildnachweis: Air Images/Shutterstock

fone

2020 m. fizinio aktyvumo gairės amerikiečiams (antrasis leidimas) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairės rekomenduoja nuo 150 iki 300 minučių vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo (MVPA) kaip laiko efektyvų reguliarių pratimų pakaitalą arba rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį.

Nors remiantis būsimais stebėjimo duomenimis, keli tyrimai parodė VPA naudą sveikatai. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kai VPA sudaro 30–50% viso MVPA laiko, mirtingumo dėl bet kokios priežasties (ACM) rizika sumažėja ~10%. Tačiau trūksta supratimo apie tai, kiek VPA (VPA kiekio) reikia norint pagerinti sveikatą ir sumažinti mirtingumą bei susirgimų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir vėžio, skaičių. Visų pirma, prietaisu pagrįsti matavimai yra idealūs tiriant trumpų ir pertraukiamų VPA sprogimų dozės atsaką.

Apie studijas

Šiame tyrime mokslininkai įtraukė 502 629 dalyvius nuo 40 iki 69 metų amžiaus iš JK Biobank tyrimo 2006–2010 m., kad ištirtų prietaisu išmatuoto VPA dozės ir atsako ryšį su mirtingumu, ŠKL ir vėžio paplitimu. Jie neįtraukė dalyvių, sergančių paplitusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis ar vėžiu arba kuriems toks įvykis buvo diagnozuotas per pirmuosius 12 etapo mėnesių.

2013–2015 m. komanda išsiuntė Axivity AX3 akselerometrą 103 684 dalyviams. Jie inicijavo visus įrenginius, kad rinktų duomenis 100 hercų (Hz) mėginių ėmimo dažniu ir dinaminiu diapazonu nuo ±8 g. Komanda paprašė visų dalyvių nešioti AX3 akselerometrus ant dominuojančio riešo 24 valandas per parą septynias dienas, kad įvertintų fizinį aktyvumą. Jie laikė orientyro laikotarpio pradžią, pažymėtą akselerometrijos matavimų laiku, kaip stebėjimo laikotarpio pradžią.

Dalyviams grąžinus prietaisus, tyrėjai sukalibravo savo duomenis ir pagal standartinį protokolą nustatė nusidėvėjimo periodus. Tik šie duomenys buvo analizuojami arba laikomi galiojančiais, jei dalyviai nešiojo įrenginį ilgiau nei 16 valandų. Be to, kiekvienas dalyvis reikalavo bent keturių galiojančių stebėjimo dienų, iš kurių bent viena buvo savaitgalio diena, kad būtų įtraukta į tyrimo analizę.

Elektroninė knyga Vėžio tyrimai

Populiariausių praėjusių metų interviu, straipsnių ir naujienų rinkinys. Atsisiųsti nemokamą kopiją

Tyrimo fizinio aktyvumo schemoje buvo naudojamos neapdoroto pagreičio signalo savybės, siekiant kiekybiškai įvertinti laiką, praleistą atliekant įvairią fizinę veiklą, ir atitinkamą jų intensyvumą 10 sekundžių lange. Komanda apskaičiavo kiekvieno dalyvio VPA apimtį, susumavus laiką, praleistą kiekvienoje veiklos intensyvumo juostoje per visas galiojančias dėvėjimo dienas. Pažymėtina, kad 96% VPA apimties įvyko per dvi minutes trunkančias dvikovas.

Tyrimo rezultatai apėmė AKM, mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių bei vėžio, vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų dažnį pagal VPA tūrio grupes (be VPA iki mažiau nei nulis, 10, 30, 60 minučių per savaitę ir ≥ 60 minučių per savaitę). Komanda stebėjo visus dalyvius iki 2021 m. spalio 31 d., kad nustatytų visus rezultatus. Jie naudojo Puasono regresiją, kad apskaičiuotų absoliučią dozės ir atsako riziką tarp VPA tūrio ir kiekvieno rezultato, o Cox proporcingo pavojaus modelį apskaičiuotų pavojaus koeficientai (HR).

Studijų rezultatai

Autoriai nustatė nuoseklią netiesinę atvirkštinę koreliaciją tarp VPA ir mirtingumo nuo visų priežasčių bei vėžio; tačiau koreliacija tarp VPA ir ŠKL mirtingumo buvo linijinio dozės ir atsako tipo. Be to, buvo gauti palyginami optimalaus ir minimalios dozės sukelto sergamumo ir mirtingumo rezultatai su stačiu 5 metų ŠKL dažnio rizikos gradientu. Šiuo metu rekomenduojamos 75 minutės VPA per savaitę buvo susijusios su mažiausia rizika pagal dozės ir atsako kreives pagal visas tris mirtingumo baigtis.

15 minučių VPA per savaitę sumažino mirtingumą nuo visų priežasčių ir vėžio 16–18%, o 20 minučių per savaitę sumažino mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką 40%. Tačiau 53 minutės VPA per savaitę buvo susietos su 36 % mažesniu ACM, o papildomos naudos asociacijos padidino VPA. Žmonės, turintys prastą fizinę formą arba turintys širdies ir kraujagyslių bei vėžio rizikos veiksnių (pvz., nutukimo), kurie VPA sukaupė per trumpas iki dviejų minučių (keturis kartus per dieną) priepuolius, sumažino savo mirtingumo riziką 27%.

Įdomu tai, kad tyrime nustatytos potencialiai naudingos VPA tūrio dozės atitiko amžių, lytį ir sveikatos rizikos veiksnius. Tokiu būdu gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai galėtų paskatinti įvairaus amžiaus suaugusiuosius dalyvauti VPA bet kokiam laiko tarpui per dieną ir užtikrinti ilgalaikį jų įsitraukimą ir laikytis.

Išvados

Ankstesni anketiniai tyrimai parodė, kad 60–70 minučių VPA per savaitę sumažino mirtingumo riziką 30%. Remiantis dabartinio tyrimo prietaisais pagrįstomis išvadomis, mažiausiai 20 minučių VPA per savaitę lėmė panašiai mažą mirtingumo riziką. Nepaisant konstrukcijų skirtumų, autoriai nustatė ∼ 3:1 VPA laiko atitiktį, užfiksuotą klausimynais ir akselerometrais.

Ankstesni prietaisais atlikti tyrimai matavo fizinį aktyvumą vienos minutės intervalais (mažesnė skiriamoji geba). Tai galėjo užmaskuoti trumpą VPA trukmę ir nuvertinti VPA kiekį. Dabartiniame tyrime buvo naudojama didesnė fizinio aktyvumo skiriamoji geba (10 sekundžių) ir nustatyta, kad 92% VPA trukmės truko vieną minutę ar mažiau. Apskritai, tyrimo rezultatai yra labai svarbūs klinikiniu požiūriu, nes laiko spaudimas išlieka dažniausiai minima kliūtis reguliariam fiziniam aktyvumui įvairiose amžiaus grupėse, lyčių, etninių grupių ir sveikatos būklėse.

Nuoroda:

• Ahmadi, M. et al. (2022) „Kräftige körperliche Aktivität, auftretende Herzerkrankungen und Krebs: Wie wenig ist genug?“, European Heart Journal. doi: 10.1093/eurheartj/ehac572. https://academic.oup.com/eurheartj/advance-article/doi/10.1093/eurheartj/ehac572/6771381?login=false

.