Ar bulimija ir anoreksija dažniausiai yra paveldimos ligos?
Kai šeimos narys serga bulimija arba anoreksija, gana svarbus klausimas, kuris gali kilti tam žmogui, yra, ar tas pats sutrikimas vieną dieną palies ir jų vaikus. Nors nėra rimtų priežasčių, kodėl kas nors gali sirgti ar nekentėti nuo valgymo sutrikimo; Tyrimai rodo, kad genetika iš tikrųjų vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kam gresia pavojus. Tyrimas sako, kad kai šeimos narys...

Ar bulimija ir anoreksija dažniausiai yra paveldimos ligos?
Kai šeimos narys serga bulimija arba anoreksija, gana svarbus klausimas, kuris gali kilti tam žmogui, yra, ar tas pats sutrikimas vieną dieną palies ir jų vaikus. Nors nėra rimtų priežasčių, kodėl kas nors gali sirgti ar nekentėti nuo valgymo sutrikimo; Tyrimai rodo, kad genetika iš tikrųjų vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kam gresia pavojus.
Ką sako tyrimas -yra tai, kad jei šeimos narys jau jį turi (arba juo serga), tyrimai rodo, kad yra tam tikrų genetinių veiksnių, kurie turi įtakos nustatant, ar kitam šeimos nariui gresia valgymo sutrikimas. Pavyzdžiui:
1.Apskaičiuota, kad 10% visų sergančiųjų bulimija ir anoreksija turi šeimos narį, kuris jau kenčia nuo vieno iš šių sutrikimų.
2.Vaikams 10% didesnė tikimybė susirgti valgymo sutrikimu, jei kitas šeimos narys jau turi valgymo sutrikimų.
3.Genetiniai veiksniai sukelia 58–76 % visų nervinės anoreksijos atvejų.
4.Maždaug 6% anoreksikų dažniausiai turi seserį, kuri kenčia nuo to paties sutrikimo.
5.Tikimybė susirgti bulimija yra keturis kartus didesnė, jei ja serga giminaitis iš tos pačios šeimos.
6.Jei identiškas dvynys kenčia nuo valgymo sutrikimo, tikimybė, kad kitas dvynys kenčia nuo to paties sutrikimo, žymiai padidėja.
Šių faktų priežastys yra šios:
a)Serotonino receptorių geno variantas (įtaka neurologiniams procesams, tokiems kaip nerimas, depresija, nuotaika ir pažinimas ir kt.) yra bendras šeimose, turinčiose valgymo sutrikimų.
b)Tie patys genetiniai veiksniai, dėl kurių žmogus tampa imlus asmenybės sutrikimams, piktnaudžiavimui narkotinėmis medžiagomis, anksčiau minėti neurologiniai procesai, daro žmogų imlesnį ir valgymo sutrikimams.
c)Vaikams, kurie auga su šeimos nariais, kurie turi neigiamą požiūrį į maistą ir valgymą apskritai, yra žymiai didesnė rizika susirgti valgymo sutrikimu nei vaikams, kurie auga su šeimos nariais, kurių požiūris į maistą ir valgymą yra pozityvesnis.
Kiti rizikos veiksniai, galintys išsivystyti valgymo sutrikimui, gali būti: žema būklė, emociniai sutrikimai (nerimas, depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas arba potrauminio streso sutrikimas [PTSD] ir kt.), perfekcionistinės asmenybės, impulsyvios ar įkyrios asmenybės savybės (skirtingos savybės ar savybės, ypač savo prigimties), profesijos, kuriose gali turėti įtakos šokio/sporto modeliai, aktorė, šokio modeliai ir tt) ir kai yra buvę seksualinės prievartos atvejų.
Išvada -Nors nėra 100% aiškių įrodymų, kad bulimija ar anoreksija yra paveldimos, kai kurie tyrimai rodo stiprų ryšį tarp šių dviejų. Jei šeimoje yra buvę valgymo sutrikimų; Yra didelė tikimybė, kad kiti tos pačios šeimos nariai tam tikru gyvenimo momentu (dažniau jaunesniame amžiuje) taip pat susilauks.
Įkvėptas Philip A Edmonds-Hunt