Ką reikia žinoti apie diabetą

Ką reikia žinoti apie diabetą

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, prieš kelis dešimtmečius diabetas buvo reta liga tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Šiandien istorija kitokia. Šiuo metu apskaičiuota, kad daugiau nei 143 milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo šios ligos. Šis skaičius nuolat didėja – tikimasi, kad iki 2020 m. diabetu sirgs daugiau nei 220 milijonų žmonių, jei išliks dabartinės tendencijos.

Vien Jungtinėse Valstijose 18,2 milijono žmonių (6,3 % gyventojų) serga cukriniu diabetu. Dar 13 milijonų žmonių buvo diagnozuotas diabetas. Deja, 5,2 mln. (arba beveik trečdalis) nežino, kad serga šia liga.

Nigerijos skaičius nėra lengvai prieinamas, tačiau manoma, kad Nigerijoje diabetu serga daugiau nei 1,5 mln.

Išsivysčiusiose šalyse dauguma cukriniu diabetu sergančių pacientų yra vyresni nei šešiasdešimties metų, tačiau besivystančiose šalyse diabetu suserga žmonės, kurių amžius yra geriausias.

KAS YRA DIABETAS?

Cukrinis diabetas (arba tiesiog diabetas) yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „Diabeinein“, reiškiančio „praeiti“, apibūdinančio gausų šlapinimąsi, o mellitus – iš lotyniško žodžio, reiškiančio „saldintas medumi“. Šie du žodžiai reiškia saldintą šlapimą arba cukrų šlapime.

Cukrinis diabetas yra liga, kai organizmas netinkamai gamina arba nenaudoja insulino. Insulinas yra hormonas, reikalingas organizmui kontroliuoti greitį, kuriuo cukrus, krakmolas ir kiti maisto produktai virsta gliukoze, kuri reikalinga kaip energija kasdieniame gyvenime. Hormonas gaminamas ir išsiskiria

į kraują per organą, vadinamą „kasa“. Šis insulinas padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustato šį normalų diapazoną tarp

60 – 100 mg/dl (Prieš valgant dienos maistą, todėl ši vertė vadinama cukraus kiekiu kraujyje nevalgius). Sveikatos priežiūros įstaigose cukraus kiekis kraujyje retai viršija šią vertę, nepaisant kelių gliukozės poreikių įvairiose situacijose.

Po valgio kepenys kaupia gliukozę iš valgio kaip glikogeną ir išskiria ją į kraują tarp valgymų. Insulino vaidmuo yra kontroliuoti šį gliukozės saugojimą ir išsiskyrimą. Jis užtikrina, kad gliukozės kiekis kraujyje bet kuriuo metu neviršytų arba nenukristų žemiau normos.

Cukrinio diabeto tipai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra pripažintos penkios diabeto klasės, tai yra; Nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas (IDDM) arba I tipo diabetas, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas (NIDDM) arba II tipo cukrinis diabetas, gestacinis diabetas, cukrinis diabetas insipidus ir bronzinis diabetas.

PRIKLAUSOMAS nuo INSULINO/I TIPO DIABETAS: Šis diabeto tipas iš pradžių buvo vadinamas nepilnamečių diabetu, nes juo serga paaugliai ir jauni suaugusieji. Jį sukelia staigus insulino gamybos sutrikimas kasoje. Todėl tai ūmi liga, pasireiškianti troškuliu, poliurija (dideliu šlapimo kiekiu), diureze ir svorio mažėjimu. I tipo cukrinis diabetas nėra dažnas ir sudaro mažiau nei 10% visų diabeto atvejų.

NEPRIKLAUSOMAS NUO INULINO / II TIPO DIABETAS: Tai labiausiai paplitęs diabeto tipas, kuris sudaro daugiau nei 80% visų diabeto atvejų. Jis randamas suaugusiems ir pagyvenusiems žmonėms. Šio tipo diabetas vystosi palaipsniui (nepastebimai) per ilgą laiką ir jam būdingas insulino trūkumas, insulino trūkumas kraujyje arba organizmo nesugebėjimas panaudoti išsiskiriančio insulino (atsparumas insulinui). Dėl lėtos ir laipsniškos pradžios jis paprastai lieka nepastebėtas, kol atsiranda viena ar daugiau ilgalaikių komplikacijų.

Skirtingai nei sergant I tipo cukriniu diabetu, II tipo cukriniu diabetu sergančiojo kraujyje insulino lygis gali būti normalus ar net aukštas, tačiau dėl atsparumo insulinui norimo efekto trūksta, ir tai būdinga nutukusiems žmonėms.

Gestacinis diabetas: Šis diabeto tipas pasireiškia nėštumo metu ir išnyksta per 3 savaites po gimdymo. Apytiksliai 3% visų nėštumų yra susiję su gestaciniu diabetu, o beveik pusė šių pacientų vėliau gyvenime yra linkę susirgti nuolatiniu diabetu.

KAS SUKELIA CIABETO.

Kaip ir sergant hipertenzija ir kitomis neužkrečiamomis ligomis, labiausiai paplitusiam diabeto tipui (II tipo cukrinis diabetas, I tipo cukrinis diabetas, atsirandantis dėl kasos nepakankamumo) aiškių priežasčių negalima priskirti. Tačiau žinoma, kad kai kurie veiksniai padidina diabeto išsivystymo tikimybę, ir jie vadinami rizikos veiksniais. Pavyzdžiui, neveiksnios ir gerai maitinamos populiacijos turi 2–20 kartų didesnę tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu nei aktyvios ir liesos tos pačios rasės populiacijos. Kai kurie kiti veiksniai, kurie, kaip žinoma, padidina jūsų tikimybę susirgti diabetu, yra šie:

Nutukimas: Manoma, kad trys ketvirtadaliai (¾) visų II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų yra nutukę. Prie to prisideda atsainus ir turtingas gyvenimo būdas. Manoma, kad 10 kg svorio netekimas gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje nevalgius beveik 50 md/dl. Taip pat žinoma, kad aktyvus gyvenimo būdas ir dažni pratimai padidina jautrumą insulinui.

Tarptautinis antsvorio ir nutukimo matavimo standartas yra pagrįstas dydžiu, vadinamu KŪNO MASĖS INDEKSU (KMI). Ši vertė apskaičiuojama kūno svorį (kilogramais) padalijus iš ūgio kvadrato (metrais).

y., KMI = kūno svoris (kg) / ūgis2 (metrai).

Pastaba: 1 pėda = 0,305 metro.

Suaugusiesiems pageidautina, kad KMI būtų mažesnis nei 25 kg/m2.

25 – 29 kg/m2 laikomas antsvoriu, o virš 30 kg/m2 – nutukimu.

Šeimos istorija: diabeto šeimos istorija padidina ligos išsivystymo tikimybę. Esant tokiai situacijai, labai svarbu vadovautis sveiku gyvenimo būdu ir nuolat stebėti cukraus kiekį kraujyje.

AMŽUS IR RASĖ: Dauguma II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų ligos metu yra vyresni nei 40 metų. Tačiau su amžiumi sergamumas šia liga didėja asmenims, kurių šeimoje yra buvę diabeto, nutukusių ir tikriausiai gyvenančių sėslaus gyvenimo būdo. Be to, diabetu dažniau serga afrikiečiai, afroamerikiečiai, lotynų amerikiečiai, vietiniai amerikiečiai ir azijos amerikiečiai. Priklausymas vienai iš rasių jau savaime yra rizikos veiksnys.

Gestacinio diabeto istorija: Moteris taip pat padidina savo galimybę / galimybę susirgti nuolatiniu diabetu vėliau gyvenime.

GALITE UŽSVENTI / ATLIDYTI DIABETO!

Diabetas neturi nuolatinio gydymo, kai jis išsivysto, jis gydomas visą gyvenimą. Bet jūs galite apsisaugoti nuo to, kad niekada nepatektumėte į šį visą gyvenimą trunkantį skausmą. Prieš sergant cukriniu diabetu, beveik visada atsiranda situacija, vadinama PREDIABETAS. Situacija, kai cukraus kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus, bet dar nepakankamas, kad būtų diagnozuotas diabetas. Deja, jei reguliariai netikrinsite cukraus kiekio kraujyje, nesužinosite, kada pateksite į šią kategoriją.

Išankstinis diabetas yra rimta medicininė situacija, tačiau ją vis tiek galima pakeisti pakeitus mitybos įpročius ir padidinus fizinį aktyvumą. Norint nustatyti cukraus kiekį kraujyje, reikia atlikti testą, vadinamą cukraus kiekiu kraujyje nevalgius. Šis tyrimas matuoja gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje prieš valgant dieną. Jis matuojamas miligramais decilitre (mg/dl).

Mažesnė nei 100 mg/dl vertė paprastai laikoma normalia, o didesnė nei 100 mg/dl, bet mažesnė nei 120 mg/dl vertė dar nėra visiškas diabetas ir todėl laikoma priešdiabetine liga. Asmuo, kurio cukraus kiekis kraujyje yra prieš diabetą, turi imtis skubių veiksmų, kad sumažintų cukraus kiekį kraujyje arba rizikuotų visą gyvenimą trunkančiu diabetu.

Tačiau reikia pabrėžti, kad rasiniai ir genetiniai veiksniai, lemiantys diabetą, vis dar yra už žmogaus supratimo ir kontrolės ribų. Todėl prasminga iki minimumo sumažinti visus veiksnius, kuriems gali turėti įtakos žmonės. Dauguma šių veiksnių yra susiję su socialiniais profesiniais ir mitybos įpročiais.

Šie patarimai gali padėti sumažinti diabeto riziką:

* Numesti svorio. Atrodo, kad nutukimas yra svarbiausias diabeto veiksnys. Labai svarbu mažinti kūno svorį ir riebalus bei išlaikyti vidutinį kūno svorį. Šiuo tikslu rekomenduojamas kūno masės indeksas (KMI) mažesnis nei 25 kg/m2 vyrams ir mažesnis nei 24 kg/m2 moterims.

* Padidinti fizinį aktyvumą. Įrodytas faktas, kad diabetu dažniau serga žmonės, gyvenantys sėslų ir turtingą gyvenimo būdą. Įrodyta, kad paprasti dinamiški pratimai, tokie kaip greitas ėjimas 30–50 minučių per dieną arba 3–5 kartus per savaitę, yra labai naudingi. Pratimai mažina kūno svorį ir riebalus, gerina širdies veiklą, mažina diabeto riziką, taip pat skatina emocijas ir sveiką gyvenseną.

* Sumažinkite arba atsisakykite alkoholio. Nustatyta, kad daugiau nei 2 vienetų gėrimas per dieną turi neigiamą poveikį organizmui. Alkoholis, kaip priklausomybę sukelianti medžiaga, labai apsunkina tam tikro kiekio išlaikymą ilgą laiką. Todėl geriau pabandyti visiškai atsisakyti alkoholio.

* Venkite rūkyti. Įrodyta, kad cigarečių dūmuose yra keletas toksiškų medžiagų. Cigarečių rūkymas ir alkoholis buvo susiję su keliomis ligomis. Mesti rūkyti tikrai sumažins keleto ligų, išskyrus diabetą, tikimybę.

* Laikykitės gerų mitybos įpročių, tokių kaip:

* Sumažinkite riebų maistą ir šlamštą

* Valgykite daugiau žuvies ir paukštienos (geriau be odos).

* Česnakai mažina kraujospūdžio cholesterolio kiekį; retkarčiais įtraukite jį į savo racioną.

* Sumažinkite kiaušinių skaičių iki 3-4 per savaitę (geriau virti nei kepti).

* Sumažinkite druskos suvartojimą iki mažiau nei 5,8 gramo per dieną.

* Valgykite daugiau daržovių ir skaidulų turinčio maisto, ypač vaisių.

* Galiausiai nuolat stebėkite cukraus kiekį kraujyje nevalgius, nes tik taip sužinosite, kada ištiko bėda.

IŠVADA

Cukrinis diabetas ir aukštas kraujospūdis yra taip glaudžiai susiję, kad reikalingas išsamus priežiūros planas, kuriame būtų atsižvelgiama į mitybos įpročius, socialinius ir aplinkos veiksnius. Kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, reguliarūs pratimai, vidutinio kūno svorio palaikymas, riebalų suvartojimo mažinimas ir dieta, kurioje gausu skaidulų, prisideda prie normalaus ir sveiko gyvenimo. Žinoma, kad šios priemonės padidina jautrumą insulinui ir mažina kraujospūdį.

Apibendrinant galima teigti, kad labai svarbu sukurti labiau savo sveikatai sąmoningą asmenį. Žmonės, kurie praktiškai tiki, kad geriau ir pigiau užkirsti kelią ligai, nei gydyti ją sustiprėjus. Be to, sveikatos priežiūra negali būti atskirta nuo reguliarių medicininių patikrinimų, nes jie vyksta kartu. Neatliekant reguliarių medicininių patikrinimų, neįmanoma nustatyti kelių neužkrečiamųjų ligų. Negalima per daug pabrėžti šių kontrolės priemonių svarbos.

Būkite gyvi dėl savo sveikatos. Žinokite savo cukraus kiekį kraujyje ir gyvenkite sveikiau be diabeto skausmo.

Įkvėptas Kazeem Adefemi