Autizmo nerimo perkrova

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Žinomas autizmo ekspertas Tony Atwood mėgsta tai pasakyti taip: „Autizmas yra baimė siekti tikslo“. Autizmas ir nerimas eina kartu. Autizmas paveikia žmogaus gebėjimą bendrauti su kitais ar suprasti supantį pasaulį, todėl kartais tai gali sukelti nerimą ir paniką. Nerimas dar labiau sustiprėja, kai pasikeičia autistiško vaiko rutina. Net teigiami ir „įdomūs“ pokyčiai, pavyzdžiui, išvyka į mokyklą ar apsilankymas zoologijos sode, gali padidinti nerimą ir agresyvų elgesį. Tėvams geriausias būdas yra numatyti artėjančius pokyčius ir padėti savo vaikui...

Der renommierte Autismus-Experte Tony Atwood drückt es gern so aus: „Autismus ist Angst, ein Ziel zu suchen.“ Autismus und Angst gehen Hand in Hand. Autismus beeinträchtigt die Fähigkeit eines Menschen, mit anderen zu kommunizieren oder die Welt um ihn herum zu verstehen, und das kann manchmal zu Angst und Panik führen. Die Angst wird noch schlimmer, wenn sich die Routine des autistischen Kindes ändert. Selbst positive und „lustige“ Veränderungen, wie eine Schulexkursion oder ein Besuch im Zoo, können Angstzustände und aggressives Verhalten verstärken. Für Eltern besteht die beste Vorgehensweise darin, bevorstehende Veränderungen zu antizipieren und Ihrem Kind zu helfen, sich …
Žinomas autizmo ekspertas Tony Atwood mėgsta tai pasakyti taip: „Autizmas yra baimė siekti tikslo“. Autizmas ir nerimas eina kartu. Autizmas paveikia žmogaus gebėjimą bendrauti su kitais ar suprasti supantį pasaulį, todėl kartais tai gali sukelti nerimą ir paniką. Nerimas dar labiau sustiprėja, kai pasikeičia autistiško vaiko rutina. Net teigiami ir „įdomūs“ pokyčiai, pavyzdžiui, išvyka į mokyklą ar apsilankymas zoologijos sode, gali padidinti nerimą ir agresyvų elgesį. Tėvams geriausias būdas yra numatyti artėjančius pokyčius ir padėti savo vaikui...

Autizmo nerimo perkrova

Žinomas autizmo ekspertas Tony Atwood mėgsta tai pasakyti taip: „Autizmas yra baimė siekti tikslo“. Autizmas ir nerimas eina kartu. Autizmas paveikia žmogaus gebėjimą bendrauti su kitais ar suprasti supantį pasaulį, todėl kartais tai gali sukelti nerimą ir paniką.

Nerimas dar labiau sustiprėja, kai pasikeičia autistiško vaiko rutina. Net teigiami ir „įdomūs“ pokyčiai, pavyzdžiui, išvyka į mokyklą ar apsilankymas zoologijos sode, gali padidinti nerimą ir agresyvų elgesį.

Kaip tėvams, geriausias būdas yra numatyti būsimus pokyčius ir padėti vaikui jiems pasiruošti. Daugelis tėvų mano, kad yra naudinga naudoti pasakojimus ir paveikslėlius, kad paruoštų vaikus būsimiems sutrikimams. Pavyzdžiui, jei tai kelionė į zoologijos sodą, naudokite nuotraukas, kad parodytumėte savo vaikui, ką jis matys zoologijos sode, kaip atrodys zoologijos sodas ir ko tikėtis. Darykite tai kasdien tris ar keturias dienas prieš kelionę. Tokiu būdu, kai iš tikrųjų vyksta kelionė, vaikas nėra visiškai iškritęs iš savo stichijos, o jau supranta ir vertina kai kuriuos įvykius.

Kiti rutinos pakeitimai yra mažiau įdomūs, bet vis tiek reikalingi. Naujo mokytojo priėmimas gali būti trauminis, kaip ir persikėlimas į naują namą. Jei įmanoma, pasistenkite paskirstyti svarbiausius pakeitimus. Jei persikeliate į naują namą, pabandykite tai padaryti vasarą, kad jūsų vaikui nereikėtų nerimauti dėl naujos mokyklos ir naujo mokytojo vidury metų.

Taip pat galite teigiamai supažindinti savo vaiką su „pokyčio“ sąvoka, praktikuodami su neneigiamais dalykais. Pavyzdžiui, vien dėl praktikos skirkite jam šiek tiek papildomo laiko televizoriui, o ne namų darbų, kad parodytumėte, jog rutinos pokyčiai dažnai gali būti įdomūs ir naudingi. Tada praktikuokite su neutraliu pakeitimu (namų darbai po vakarienės, o ne prieš vakarienę), tada su neigiamu pakeitimu (žaidimo laiką pakeitę darbo laiku). Šis procesas gali padėti jūsų vaikui priprasti prie pokyčių idėjos ir išmokti prisitaikyti be nerimo.

Dėl nuolatinio nerimo daugelis tėvų pradėjo vartoti vaistus nuo nerimo savo autistiškiems vaikams. Paprastai vaistai yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), kurie taip pat naudojami obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui ir depresijai gydyti. Prozac, Luvox, Zoloft ir Anafranil yra dažni autizmo vaikų nerimui.

Dėl elgesio problemų gali būti skiriami antipsichoziniai vaistai, tokie kaip Haldol, flufenazinas ir chlorpromazinas. Tai gali sumažinti autistiškų vaikų agresiją, tačiau kartais gali sukelti sedaciją ir raumenų sustingimą.

Visi pacientai yra skirtingi. Jūs ir jūsų gydytojas turėtumėte labai atidžiai stebėti vaiko progresą, naudodami mažiausią įmanomą vaistų dozę, kad pamatytumėte, kokius patobulinimus jis pagerina ir ar nepasireiškė šalutinis poveikis. Vaistai turi būti paskutinė, o ne pirmoji autizmo priemonė. Jei nenorite eiti narkotikų keliu, yra daugybė natūralių priemonių. Tačiau pirmiausia išbandykite elgesio ir mitybos pokyčius, kad pamatytumėte, kokių patobulinimų galima pasiekti natūraliai.

Įkvėptas Rachel Evans