Pagalba autizmu sergančiam vaikui: informacinio pokalbio technika
Ar turite vaiką, kuris nemoka žodžių komentuoti arba nesako, ko nori? Info Talk yra paprastas terapijos metodas, kuris gali padėti jūsų vaikui išmokti kalbėti. Kartais jis atkreipia dėmesį į dalykus, kuriuos mato aplinkui. Kartais atrodo, kad jis žiūri iš tolo. Kartais jis verkia taip garsiai, kad nusiviliate, nes atrodo, kad nežinote, ko jis nori. Kartais atrodo, kad jis nori ką nors pasakyti, bet nežinai, kaip priversti jį tai pasakyti. Tai gali būti terapijos metodas, kuris gali padėti jūsų vaikui išmokti savo žodžius...

Pagalba autizmu sergančiam vaikui: informacinio pokalbio technika
Ar turite vaiką, kuris nemoka žodžių komentuoti arba nesako, ko nori? Info Talk yra paprastas terapijos metodas, kuris gali padėti jūsų vaikui išmokti kalbėti.
Kartais jis atkreipia dėmesį į dalykus, kuriuos mato aplinkui. Kartais atrodo, kad jis žiūri iš tolo. Kartais jis verkia taip garsiai, kad nusiviliate, nes atrodo, kad nežinote, ko jis nori. Kartais atrodo, kad jis nori ką nors pasakyti, bet nežinai, kaip priversti jį tai pasakyti. Tai gali būti terapijos metodas, kuris gali padėti jūsų vaikui vartoti savo žodžius.
Kas yra informacinis pokalbis?
Trumpai tariant, tai terapijos metodas, skatinantis tėvus ir globėjus visomis įmanomomis progomis kalbėtis su savo vaikais. Tai reiškia, kad įtraukiame komentarus apie mūsų kasdienę aplinką, kad padėtume jam atrasti savo kalbos naudingumą ir galią bendraujant. Gudrybė yra žinoti, ką ir kaip pasakyti, kad galėtumėte paskatinti vaiką kalbėti.
Kada turėtumėte kalbėti apie informaciją?
Visais įmanomais laikais! Jį geriausia naudoti, kai atliekame kasdienę veiklą, pavyzdžiui, valomės dantis, plauname rankas, žaidžiame ar žiūrime televizorių. Jei keliaujate su šeima, tai taip pat idealu.
Kaip reikėtų kalbėti apie informaciją?
Tai labai paprasta. Kasdienės veiklos metu pakomentuokite savo kasdienę aplinką. Tai gali būti bet kas – nuo to, ką jis daro, iki to, ką laiko, žaidžia ar ką mato lauke. Štai situacijos pavyzdys.
Markas yra 2 metų berniukas, kuriam buvo diagnozuotas autizmas. Jis dar nemoka kalbėti. Jis naudoja tokius vokalizavimus kaip „aaaa“ ir „eee“, bet atrodo, kad jie nieko nereiškia, kai jis juos sako. Kartais jis nukreipia žvilgsnį į daiktus, bet nukreipia žvilgsnį į kažką tolimo. Taigi, kol jis plauna rankas:
Markas: Aaaaa.
Mama: Taip, Markas nusiplauna rankas. Nusiplauk rankas. Plaukite rankas.
Ženklas: (liečiant muilą)
Mama: Markas laiko muilą. Taip, Markas nusipraus muilu.
Markas: (skalbdamas) Aaaaa.
Mama: Markas nusiplauna rankas vandeniu. Purkšti! Purkšti! Purkšti!
Ženklas: A! A! A!
Motina: Purkšt! Purkšti! Purkšti! Gero bandymo!
Matai? Tai labai paprasta! Taip padėsite vaikui plėsti žodyną.
Ką turėtumėte prisiminti?
1. Vartokite paprastus žodžius. Kalbėdami su vaiku, kuris vis dar mokosi kalbėti, svarbu vartoti ankstyvuosius žodžius. Užuot sakę „TV“, taip pat galite pasakyti „TV“. Pavyzdžiui, „skalbimas“ yra idealesnis nei „skalavimas“.
2. Kalbėdami naudokite melodingą toną. Kalbėdami naudokite šiek tiek animuotą balso intonaciją, panašią į vaikų televizijos laidas. Tai padės jūsų vaikui daugiau dėmesio skirti jūsų kalbai, o ne to paties garsumo ir tono žodžiams.
Nors kiekvienas vaikas turi savo augimo ir mokymosi tempą, nuoseklus informacijos pokalbio technikos naudojimas gali padidinti jūsų vaiko galimybes būti skatinamas kalbėti.
Įkvėpta Angeline Sayoc