Kova su dvasine depresija

Kova su dvasine depresija

Ar esate nusivylęs? Jautiesi nuskriaustas? Svarstote, kodėl turėtumėte daugiau vargti gyventi krikščioniškai, ypač dėl to, kad jums labai nepasisekė?

Kas kartais nesijautė bevertis? Kas netapo nekantrus ir nesijautė sergantis dėl dvasinio progreso stokos? (Luko 8:15). TU NE VIENA! Mes visi vaikštome per šiuos mirties šešėlio slėnius. Tačiau būkite drąsūs: kelias netrukus vėl turės vesti! "Kodėl tu nusiminęs, mano siela? Ir kodėl nerimauji manyje? Tikėkis Dievu, nes aš dar laiminsiu Jį, kuris yra mano veido ir mano Dievo sveikata" (Psalmyno 42:11).

Kas paskatintų jus mesti? Ar Kristus norėtų, kad pasiduotum? Tas, kuris mirė už tave? Ar Dievas privers jus pasiduoti? Labai daug kas niekada nesuvokė, su kokiu žiauriu žvėrimi ir priešu turime susidurti. Net tie, kurie neatmetė velnio kaip prietaro, nesuprato, koks iš tikrųjų jis pavojingas mūsų sveikatai ir gerovei. Dievas paima tas gyvenimo dalis, kurios buvo žiauriai sudraskytos ir paskelbtos mirusiomis dėl nuodėmės (Iz 49:24-25; Amoso ​​3:12).

Šėtonas putoja prieš mūsų neįtikėtiną žmogiškąjį potencialą ir nori išvesti mus kaip snaiperis – po vieną. Jis nekenčia visos žmonijos su pavydu įniršęs (nes mes buvome sukurti pagal dieviškumą), bet ypač nusitaiko į brolius (1 Pt 5:8-11).

Velnias gali paimti kai kuriuos dalykus, kurie yra teisingi apie jus, ir juos iškreipti, ištraukti iš konteksto ir visus išpūsti neproporcingai, kad sunaikintų jūsų norą išgyventi. Jis niekada nenustoja mums piktžodžiauti, nes yra ŽUDYMO PERSONAŽAS žudikas ir melagis! (Jono 8:44; Apr 12:10). BetNeleiskite tamsos jėgoms nugalėti jūsų valios gyventi šviesoje.Nepriimkite slogaus šėtono proto. Netapkite jo beviltiško požiūrio į pralaimėjimą auka. Jis neturi teisės smerkti (Romiečiams 8:13,33).

Karalius Dovydas būtų nusivylęs, bet savo maldas baigtų teigiamai, parodydamas Dievo Dvasios gydomąjį poveikį mūsų dvasiai, kai mes dalyvaujame ŠIRDIES MALDA. „Aš ketinau apalpti, nebent tai padaryčiautikėjopamatyti Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje. Laukite Viešpaties. Būkite drąsūs ir Jis sustiprins jūsų širdį. Palaukite, sakau, Viešpaties. „(Ps. 27:13-14.) Dovydas tikėjo Dievo gerumu, tikėjosi Jo gailestingumo ir laukė pakankamos Jo malonės – ar malonės atleisti, ar įgalinti (2 Korintiečiams 12:9).

Dievas suteiks mums malonę nešti daugybę gyvenimo naštų (Hebrajams 4:16). Jo Šventoji Dvasia įgalina mus būti maloniems – pilniems malonės – net ir nepalankiomis aplinkybėmis. Mesgyventi ir mokytisper įvairias situacijas būti maloningam žodžiais ir darbais, požiūriu ir veiksmais. Dovydas neabejotinai žinojo: „Viešpats sustiprins savo tautą, Viešpats laimins savo tautą galybe“ (Psalmyno 29:11). Taigi „Būk drąsus, ir Jis sustiprins tavo širdį visų, kurie viliasi VIEŠPATIES“ (Psalmyno 31:24).

Net jei buvai nuneštas, tavo nuodėmės atitolina tave nuo Dievo, o šėtonas paėmė į nelaisvę (2 Tim. 2:26; 1 Kor. 5:5). Prisimink Dievą ir Jis prisimins tave. Ne todėl, kad jis kada nors tave pamiršo: "Bet Sionas pasakė: VIEŠPATS mane paliko, o mano viešpats pamiršo mane. Ar gali moteris pamiršti savo žindomą kūdikį, kad nepasigailėtų savo įsčių sūnaus? Taip, jie gali." Pamiršk, bet aš tavęs nepamiršiu. Štai aš išdrožiau tave savo delnuose; tavo sienos nuolat stovi prieš mane" (Iz 49, 14-16). Dievo meilė mums gerokai viršija mūsų meilę jam. Jis tai parodė, kai per Jėzaus delnus buvo perkalti kuolai (Zak 13, 6).

Kai kurie buvo kvailai apgauti nuodėmės ir vėl nerūpestingai įsipainioja – patenka į pavojingą zoną – bet kol nepasiduoda, GALI nugalėti tai, kas šiuo metu juos nugali (Hbr 3:13; 2 Pt 2:20). Pergalę pralaimi tik tie, kurie atsuko Dievui nugarą ir atsisako atsikelti, kai nukrito ringe.

„Ir vis dėlto (nepaisant mūsų pačių), kai jie bus savo priešų žemėje, aš jų neatstumsiu ir nesibjausiu, kad juos visiškai sunaikinčiau ir sulaužyčiau su jais sudarytą sandorą: Aš esu Viešpats, jų Dievas“ (Kun 26:44).

Dievas pažada paleisti, surinkti ir atkurti. Jis išvaduos mus iš nuodėmių, kurios žiauriai sulaikė mūsų laiką ir dėmesį, atgaus mūsų dvasinius pojūčius – kadangi dėl šėtono psichologinio karo mums liko krepšys ir išsibarstę smegenys (Lk 22, 31–32; Pakartoto Įstatymo 28:66–67) – ir sugrąžins mums sveiką protą ir teisingą santykį su Juo, net jei tavęs nėra. dangaus dalis, iš ten tave surinks Viešpats, tavo Dievas, ir iš ten tave paims“ (Įst 30:3-4). Kad ir kaip toli nuklydai, Dievas tavęs nepametė iš akių. "Kur man eiti nuo tavo Dvasios? Ar kur man bėgti nuo tavo akivaizdos?" (Psalmyno 139:7).

Kai pradėsite šauktis Dievo pagalbos, net jei tai tik verksmas, nes esate toks silpnas, Jis pamatys, išgirs ir atsakys. „Viešpats yra arti tų, kurių širdis sudužusi, ir gelbsti tuos, kurių dvasia atgailauja... nė vienas iš tų, kurie juo pasitiki, nenusimins“ (Psalmyno 34:18, 22). „Nes aš nesiginčysiu amžinai ir nepykstysiu visada, nes dvasia ir sielos, kurias sukūriau... Aš mačiau jo kelius ir jį išgydysiu, taip pat vadovausiu ir vėl paguossiu jį ir apraudantįjį su paguoda“ (Iz 57, 15-18).

Dievas mato bėdą, į kurią patekome ir kur mūsų atsitraukimas į nuodėmę pavojingai mus suklaidino ir įstrigo beveik iki taško, kai nebegalime grįžti, bet NIEKAS negali atskirti tavęs nuo Dievo meilės, jei to neleisite (Romiečiams 8:35-39). Kol yra Dievo Dvasios kibirkštis, Dievas gali tai padarytiatnaujintimūsų mintis ir pakeisti mūsų gyvenimą (Psalmyno 51:10). Dievas užbaigs tai, ką pradėjo mūsų gyvenime (Filipiečiams 1:6; Iz 66:9). Niekada nepamirškite, kad mes garbiname STEBUKLĄ DARIANTĮ DIEVĄ!

Prisiminkite, sūnus palaidūnas dar buvo toli nuo tėvo, jų santykiai išsiskyrė, bet kai jis „atsirado“ ir grįžo namo – net būdamaspuikutoli – „jo tėvas jį pamatė ir pasigailėjo, pribėgo, puolė jam ant kaklo ir pabučiavo“ (Lk 15:17, 20).

Dievas žino, kur esate ir kokia kryptimi judate savo širdyje ir mintyse, net jei jūsų veiksmai dar nepasivijo jūsų požiūrio! Dievas žino, kad jie tai padarys laiku. „Nes jis atsimena mūsų įvaizdį (makiatą); jis prisimena, kad esame tik dulkės“ (Psalmė 103:14). Dievas nori mus paskatinti keistis, o ne atgrasyti net nuo bandymų (2 Kor. 2:7).

Konstruktyvi kritika, o ne destruktyvi. Nuosprendis su gailestingumu. Dievas padeda, bet šėtonas trukdo pažangai, bet mesUžkariavimas tęsiant, po vieną žingsnį(1 Tes 2:18; 2 Pet 3:18). Dievas davė Dovydui karalystę, bet jis turėjo už ją kovoti! Taip ir mes (Mt 11,12; I Tim 6,12). Priešingu atveju tai laikytume savaime suprantamu dalyku. Taip ir toliau (Lk 13:24). Dėl visų dalykų, kuriais tiki, verta kovoti. Augimas vyksta palaipsniui. Turime kantriai ištverti savo išbandymus ir ugdyti savyje Dievo charakterį (Žyd 12:11; Jok. 1:4).

Šėtonas nori užgesinti tavo šviesą (1 Tim. 4:16). Jis nekenčia švento Dievo Dvasios švytėjimo, šviesos ir tiesos, kurią saugome ir rodome kaip karališkoji kunigystė (1 Pt 2:9; Jono 17:17; Iš 27:20). Dievas nespardo mūsų, kai esame nusileidę ir išėję, bet skatina keltis, įveikti tai ir tęsti Jo darbą (Psalmyno 37:24; Pilypo 3:13). Kai susvyruoja tavo tikėjimas ir susvyruoja pasitikėjimas, Kristus tavęs neištrins, o padarysįpilkite daugiau aliejauskad galėtume pakilti ir šviesti (Iz 42:3). „Nes Dievas paskyrė mus ne rūstybei, bet išgelbėjimui... Todėl guoskite save kartu ir kurkite vieni kitus, kaip ir jūs“ (1 Tes. 5, 9-11).

„Dievas išreiškia savo meilę mums tuo, kad Kristus mirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai... Nes jei mes, priešai, buvome sutaikinti su Dievu jo Sūnaus mirtimi, tai daug labiau būsime išgelbėti jo gyvybe... iš kurio gavome apmokėjimą“ (Rom 8–11).

Jei Dievas gali išreikšti tokią meilę mums, kai net nesistengėme gyventi Jam patinkančio krikščioniško gyvenimo, tai juo labiau dabar, kai stengiamės, kad ir kaip netobulai? Ar mes nekenčiame dėl to, kad esame alkani ir ištroškę teisingumo? Broliai vertina tavošventa kančia!Tai yra jūsų gyvenimo tikslo, kuris tęsis amžinybę, iškirpimas! Augimo skausmai skauda.

Dievą turėtume mylėti dar labiau, kai matome Jo gailestingumą ir kantrybę mums. Jo gerumas turėtų paskatinti mus priartėti prie Jo ir daryti viską, ką galime, kad parodytume, kaip vertiname Jo švelnią meilę (Romiečiams 2:4; Luko 7:47). Nieko neturėtų būti tarp mūsų santykių su Dievu Kūrėju! Jei Dievas vėl ir vėl išgelbėtų mūsų protėvius, kai jie jo šaukėsi,kiek daugiauAr jis išgelbės mus nuo ugnies ežero? (Judo 23:24).

Dievas gali išgelbėti mus iš nuodėmingų situacijų ir sugrąžinti mums savo kunigystės pažadą (Zak 3). Mes galime būti „iš ugnies ištrauktas ženklas“ ir išgelbėtas iš „sunkumo krosnies“ (Iz 48:10). Dievas gali primygtinai priminti, kad Jis yra tai, ko mes iš tikrųjų trokštame, Jo karalystė ir teisumas, o ne lėkšti dalykai, kurie niekaip negalėtų užpildyti gyvenimo tuštumos (Psalmyno 106:15; 107:9).

Turime išlaikytiviršujePrisiminkite gyvenimo prasmę ir tikslą: ugdyti šventą, teisų Dievo charakterį, džiaugsmingai laukiant Dievo Karalystės. Tai padės mums susidoroti su bet kokiais gyvenimo iššūkiais šiame apsivalymo procese, kurį vadiname atsivertimu. Turime prisiminti: „Tai jūsų negundė, bet kaip įprasta [neįprasta] žmogui, bet DIEVAS IŠTIKIMAS, kuris neleis tavęs gundyti viršijant tavo tolerancijos lygį, bet su kiekviena pagunda duos išeitį, kad galėtum su ja susidoroti“ (1 Kor 10,13 perfrazuota).

Ir suvokti, kad „...šių laikų kančios nevertos lyginti su šlove, kuri bus apreikšta mumyse“ (Romiečiams 8:18), nes Kristus greitai sugrįš ir kiekvienas praktikuojantis krikščionis bus tobulas. Tada mes padedame savo Gelbėtojui paruošti kelią mūsų Tėvo didžiajam atėjimui su NAUJOJI JERUZALE (Apr. 21:3).

Dievo karalystė su kiekviena diena vis arčiau, todėl turėtume kelti galvas ir nenusiminti, o būti skatinami eiti toliau (Iz 35:3; Luko 21:28). Visi suklumpa, bet nekliūva (Psalmyno 37:24). Tegul jūsų požiūris yra toks; „Turėčiaunemirti, bet gyventi ir skelbti VIEŠPATIES darbus. Viešpats mane skaudžiai nubaudė; bet jis manęs nedavė mirčiai“ (Psalmė 118, 17–18). Aleliuja!

Dievo atleidimas ir apvalanti Kristaus galia lieka galioti (Izaijo 18). Dievas žino, ką mes išgyvenome, ir išgyveno kartu su mumis, jo viduryje, su savo erškėčių vainiku (Iz 63, 9; Pr 22, 13; Iš 3, 2). Dievas negalėjo daug priartėti (Jer. 23:23). Esmė: turiViltiesir nenusimink;Pasitikėkir nebijok! Finally, “…it is the Father’s great joy to give you the kingdom” (Luke 12:32).

Įkvėptas Davido Ben-Arielio