Depresijos ir traumų įtampos mažinimas

Depresijos ir traumų įtampos mažinimas

Kai depresija buvo pati blogiausia, pasijutau nejudrus, toli už savo galimybių gauti geranoriškų žmonių priežiūrą. Jūsų priežiūra vis dar buvo svarbi. Man vis tiek reikėjo. Ir aš neišvengiamai šiek tiek atsikvėpčiau ten, kur jos empatija tikrai padėjo.

Todėl pastebėjau, kad depresija yra sklandi būsena, kai kai kuriomis dienomis galima judėti į priekį, o kitomis – beprasmiška. Ir tai yra geriausiavisi(tie, kurie padeda ir kuriems padeda) priima šią realybę, kurios depresija sergantys žmonės negali pakeisti. Lygiai taip pat geriausia, kad visi suprastų, jog kelias dienas judėti į priekį ir stiprinti yra ne tik įmanoma, bet ir būtina. Sunkiausia dalis yra atpažinti, kuri diena yra kuri.

Galbūt todėl Ramybės maldos išmintis tokia įsakmi:

Dieve, padėk man priimti dienas, kai negaliu pasikeisti. Padėkite man būti drąsiai tomis dienomis, kai galiu judėti ir tobulėti. Ir duok man išminties žinoti skirtumą tarp šių dienų.

Ar matote aukščiau pateikto tikslumo įtampą?

Sergant depresija yra judėjimas pirmyn ir atgal. Kai kuriomis dienomis yra vilties. Kitomis dienomis gryna desperacija. Jokio žymos tipo pakeisti negalima. Tai geriausia priimti, ne tai, kad priežiūra nepadeda. Suaugusiesiems kartais gera pabūti vienam ir sugalvoti, kaip tai ištverti, tačiau tokiam mąstymui yra ribos. Mums reikia sąveikos, kad išstumtume mus iš mąstymo duobės, į kurią galime transformuotis.

Įtampos pusiausvyra yra pasaulinės depresijos dinamikos įvertinimas.

Kaip ir dauguma dalykų gyvenime, melas susideda iš teiginio, kad sudėtingoje intraasmeninėje ar tarpasmeninėje dinamikoje veikia viena pasaulinė tiesa. Jūsų tiesoje visada yra daugiau aspektų. Jums gali būti sunku tai suprasti ir priimti, jau nekalbant apie kažkam kitam.

Pavyzdžiui, prievartos aukai, traumuotam subjektui turi būti suteikta nedviprasmiška empatija – jais reikia tikėti, o tai yra nepaprastai svarbu jų ateities viltiui ir gerovei. Bet jo ten palikti negalima. Ne visas gydymas slypi empatijoje, nors tai yra galinga pradžia. Auka, o dabar mes jį vadiname išgyvenusiu (po traumos), turi turėti daugiau nei jūsų tikėjimą ir tylų padrąsinimą. Jiems taip pat reikia švelniai mesti iššūkį sveikimo kelyje – parodyti į atkūrimą ir tikėti ja – ir kartais tai atrodo sunku.

Pavojus yra kiekvienam traumą išgyvenusiam asmeniui. Jie gali prasidėti ir toliau įsiurbti į aukos slankstelį. Turime žiūrėti į savo kalbą. Nekeik. Tačiau kaip apsigyventi prie atimančių teiginių apie save, kurie skamba taip, tarsi mes vis dar esame auka? Turime siekti tikslo, kuris viršija tai.

Jei nuolat kartosime: „[Jie arba situacija] tai padarė su manimi! arba "[Jie ar situacija] nepasikeis!" „arba“ Kaip aš drįstu [jie ar situacija]! "Ypač tada, kai vis dar pykstame, negalime visiškai atsigauti. Nesupraskite manęs neteisingai. Pyktis ir netikėjimas yra pateisinami. Tačiau pateisinimas ateina tada, kai nustojame jaustis auka ir pasinaudojame savo valia (tai reiškia veiksmą ar įsikišimą, sukuriantį tam tikrą [įgalinantį] efektą). Norint visiškai atsigauti, reikia asmeninės galios, todėl turime rasti būdą, kaip ją panaudoti ir pasiekti.

Tačiau agentūra negali ateiti tol, kol empatija nepriimama ir išlieka. Tačiau, jei paliksime tai su empatija, agentūra niekada nebus visiškai įgyvendinta. Mums reikia abiejų.

Ar kentėdami galite išlaikyti įtampą šiose, atrodytų, prieštaringose ​​tiesose:

Tavimi tikima; tai atsitiko, buvo baisu ir baisu. Bet jūs taip pat galite būti daugiau nei tai, ką patyrėte.

Subalansuoti įtampą nėra tai, kad vienas yra geresnis už kitą arba vienas yra teisus, o vienas neteisingas. Subalansuoti psichikos sveikatos atsigavimo įtampą – tai empatijos priėmimas, patvirtinantis, kas buvo ir kas yra, ir iššūkis, verčiantis mus nustatyti, kas gali būti.

Nukentėjusiais PRIVALO tikėti, IR nukentėjusiais PRIVALO tikėti, kad jie gali pasveikti.

*** Šiame straipsnyje daroma prielaida, kad, kai kalbama apie prievartos aukas, jūs nepatenkate į toksišką situaciją. Atsigavimas negali vykti situacijoje, kuri mus retraumuoja.

Įkvėptas Steve'o Wickhamo