Biologinis senėjimas ir vėžio rizika: naujas tyrimas rodo nerimą keliančias tendencijas

Biologinis senėjimas ir vėžio rizika: naujas tyrimas rodo nerimą keliančias tendencijas

Tarptautinis tyrimas rodo, kad jaunesnių nei 50 metų žmonių vėžio atvejų skaičius per pastaruosius dešimtmečius išaugo. 1990–2019 metais pasaulinis sergamumas vėžiu tarp 14–49 metų amžiaus išaugo beveik 79 procentais. Ypatingą susirūpinimą kelia su vėžiu susijusių mirčių padidėjimas šioje amžiaus grupėje, kuris 1990–2019 m. padidėjo 27,7 proc. 2019 m. mirtingumas buvo didžiausias nuo krūties, plaučių, skrandžio ir storosios žarnos vėžio ir kitų.

Neseniai atliktas JAV mokslininkų grupės tyrimas atskleidė galimą vėžio priežastį tarp jaunesnių žmonių: žmogaus biologinis amžius vaidina lemiamą vaidmenį vėžio išsivystymui. Kaip ir chronologinis amžius, biologinis amžius taip pat yra reikšmingas įvairių vėžio tipų rizikos veiksnys. Kasmetiniame Amerikos vėžio tyrimų asociacijos susirinkime pristatytame tyrime buvo išanalizuoti 148 724 žmonių medicininiai įrašai ir nustatyti devyni kraujo žymenys, susiję su biologiniu amžiumi.

Svarbi tyrimo išvada yra ta, kad pagreitėjęs senėjimas gali žymiai padidinti tam tikrų vėžio rūšių riziką. Buvo nustatytas ryšys tarp pagreitėjusio senėjimo ir didesnės vėžio rizikos, ypač sergant plaučių, skrandžio ir storosios žarnos vėžiu, taip pat gimdos vėžiu. Tyrimai rodo, kad biologinio senėjimo sulėtinimo priemonės gali atverti naujas vėžio prevencijos galimybes.

Nors tyrimas turi tam tikrų apribojimų, jis suteikia svarbių įžvalgų vėžio prevencijai. Būsimi tyrimai galėtų padėti anksti nustatyti žmones, kuriems jauname amžiuje yra padidėjusi rizika susirgti vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad apskritai toliau daugės vėžio atvejų ir įvardija keturias pagrindines priežastis. Darosi aišku, kad vėžys tampa svarbia problema daugelio žmonių gyvenime, nes statistiškai kas penktas žmogus per savo gyvenimą susidurs su šia liga.