Socialinės žiniasklaidos psichologinis poveikis

Socialinės žiniasklaidos psichologinis poveikis

Socialinės žiniasklaidos psichologinis poveikis

Pastaraisiais metais socialinė žiniasklaida tampa vis svarbesnė ir daro didelę įtaką tam, kaip mes bendraujame vieni su kitais. Tokios platformos kaip Facebook, Instagram, Twitter ir Snapchat leidžia lengvai palaikyti ryšį su draugais ir šeima, dalytis nuotraukomis ir keistis informacija. Nors socialinė žiniasklaida duoda daug naudos, ji taip pat gali turėti daug neigiamų psichologinių padarinių vartotojams.

Šiame straipsnyje mes išsamiau išnagrinėjame šiuos psichologinius efektus ir pateikiame dabartinių mokslinių įrodymų apie juos apžvalgą. Mes žiūrime į teigiamą ir neigiamą socialinės žiniasklaidos poveikį sveikatai ir gerovei.

Teigiamas socialinės žiniasklaidos poveikis

Nors svarbu pripažinti galimai neigiamus socialinės žiniasklaidos naudojimo aspektus, neturėtume pamiršti, kad tai taip pat gali turėti teigiamą poveikį.

1. Pagerinti bendravimą

Viena didžiausių socialinės žiniasklaidos privalumų yra galimybė bendrauti realiu laiku dideliais atstumais. Žmonės gali lengvai pasikalbėti su draugais ar giminaičiais arba skambinti vaizdo skambučiais – nesvarbu, kur jie yra. Tai gali būti ypač svarbu žmonėms, kurie gyvena toli vienas nuo kito arba kenčia nuo kelionių ar fizinio atstumo apribojimų.

2. Galimybė keistis informacija

Per socialinius tinklus turime prieigą prie didžiulio informacijos kiekio. Naujienos, straipsniai ir tinklaraščiai gali būti greitai bendrinami ir aptariami, taip pagreitinant žinių perdavimą. Tai veda prie platesnio dabartinių įvykių, naujų idėjų ir skirtingų perspektyvų suvokimo.

3. Internetinių bendruomenių kūrimas

Socialinė žiniasklaida leidžia žmonėms, turintiems panašių pomėgių ar pomėgių, prisijungti ir keistis idėjomis internetinėse bendruomenėse. Šios virtualios bendruomenės teikia abipusę paramą, dalijasi patirtimi ir sukuria priklausymo jausmą žmonėms, turintiems ypatingų interesų arba retai sutinkamų savybių.

Neigiamas socialinės žiniasklaidos poveikis

Nepaisant šių privalumų, su socialinės žiniasklaidos naudojimu susijęs ir neigiamas psichologinis poveikis.

1. Priklausomybę sukeliantis elgesys

Socialinė žiniasklaida gali sukelti priklausomybę – dabar tai gerai dokumentuota. Nuolatinė prieiga prie įdomaus turinio ir apdovanojimai per mygtukus „Patinka“ ar teigiamus komentarus reiškia, kad daugelis vartotojų nori praleisti vis daugiau laiko šiose platformose. Tačiau besaikis vartojimas gali turėti neigiamą psichologinį poveikį ir netgi paveikti kitus gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, darbą ar tarpasmeninius santykius.

2. Lyginamasis mąstymas (FOMO)

Kita problema, susijusi su socialine žiniasklaida, yra tai, kas žinoma kaip „lyginamasis mąstymas“ arba baimė praleisti (FOMO). Nuolat dalindamiesi teigiamomis akimirkomis ir patirtimi iš kitų, vartotojai gali jaustis taip, lyg jie daro nepakankamai arba nepasiekė pakankamai. Tai gali sukelti nepasitenkinimą ir žemesnę savigarbą.

3. Kibernetinės patyčios

Socialinė žiniasklaida taip pat yra kibernetinių patyčių platforma. Žmonės gali santykinai anonimiškai komentuoti neigiamus, pakenkti ar priekabiauti prie kitų. Internetinių patyčių aukos dažnai kenčia nuo psichologinio streso, depresijos ir nerimo. Svarbu imtis veiksmų, siekiant kovoti su tokiu elgesiu ir padaryti socialinę žiniasklaidą saugesnę.

Kaip sumažinti galimą neigiamą poveikį

Nors naudojant socialinę žiniasklaidą yra tam tikrų neigiamų pasekmių, yra būdų, kaip sušvelninti šį poveikį ir ugdyti sveikus įpročius naudojant šias platformas.

1. Apribokite ekrano laiką

Viena iš galimybių yra apriboti socialinių tinklų naudojimo laiką per dieną. Sąmoningai darydami pertraukėles ir kontroliuodami savo buvimą internete, išmokstame geriau save įvertinti.

2. Aktyvus įsitraukimas vietoj pasyvaus vartojimo

Užuot tiesiog slinkę naudotojų sklaidos kanaluose, kad įsisavintume turinį, turėtume aktyviai dalyvauti diskusijose arba rašyti savo įrašus. Tai skatina aktyvų dalyvavimą, o ne tik pasyvų vartojimą, ir stiprina socialinius mainus.

3. Kritinis informacinis raštingumas

Svarbu kritiškai suabejoti, kokią informaciją įsisaviname per socialinius tinklus. Neturėtume visko priimti kaip tiesos ir žinoti, kad turinio kokybė gali labai skirtis. Tikslinga sutelkti dėmesį į patikimus šaltinius ir atskirti faktus nuo nuomonių ar gandų.

DUK

1. Kaip socialiniai tinklai veikia smegenis?

Socialinė žiniasklaida gali paveikti smegenis tiek teigiamai, tiek neigiamai. Naudojimas suaktyvina tam tikrus atlygio centrus smegenyse, todėl padidėja dopamino kiekis ir atsiranda malonių jausmų. Tuo pačiu metu besaikis vartojimas taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, sukelti priklausomybę arba sumažėti savigarba dėl lyginamojo mąstymo.

2. Kaip apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio?

Tėvai turėtų šviesti savo vaikus apie galimą socialinės žiniasklaidos riziką ir padėti jiems išsiugdyti sveikus įpročius naudojant šias platformas. Labiau pasitikintys vaikai dažnai turi geresnių įgūdžių susidoroti su elektroninėmis patyčiomis ar neigiamais komentarais.

3. Ar socialinė žiniasklaida gali sukelti depresiją?

Nors vien socialinė žiniasklaida tiesiogiai nesukelia depresijos, ji gali veikti kaip paleidiklis ar stiprintuvas. Per didelis lyginimas su kitais, tobulo gyvenimo vaizdavimas platformose ir jausmas, kad projektuojate iškreiptą savęs įvaizdį, gali sukelti neigiamų psichologinių padarinių.

4. Ar yra teigiamų socialinių tinklų naudojimo aspektų?

Taip, naudojant socialinę žiniasklaidą yra daug teigiamų aspektų. Jie leidžia pagerinti bendravimą dideliais atstumais, skatina greitą keitimąsi informacija ir sukuria internetines bendruomenes žmonėms, turintiems panašių interesų.

išvada

Socialinė žiniasklaida daro didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui ir psichinei sveikatai. Nors jie gali duoti naudos dėl geresnio bendravimo, prieigos prie informacijos ir bendruomenės kūrimo, svarbu žinoti galimą neigiamą poveikį. Apribodami ekrano laiką ir aktyviai įsitraukdami, o ne pasyviai vartodami, galime pagerinti savo socialinių tinklų sąveiką.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikai būtų informuoti apie socialinės žiniasklaidos rizikas ir išmoktų jas valdyti. Labiau žinodami, ką vartojame, ir kritiškiau vertindami informaciją, galiausiai bus galima sveikiau naudotis socialine žiniasklaida.

Šaltiniai:
1. Anderson M, Jiang J, Pew tyrimų centras (2018): paauglių socialinės žiniasklaidos įpročiai ir patirtis. Galima rasti adresu: https://www.pewresearch.org/internet/2018/11/28/teens-social-media-habits-and-experiences/
2. Kross, E., Verduyn, P., Demiralp, E., Park, J., Lee D. S., Lin N, Y., Ybarra O. (2013). „Facebook“ naudojimas numato subjektyvios jaunų suaugusiųjų gerovės nuosmukį. Eksperimentinės psichologijos žurnalas: Bendra.
3. Primack BA1, Shensa A2, Escobar-Viera CG3 ir kt. (2017): Daugelio socialinės žiniasklaidos platformų naudojimas ir depresijos bei nerimo simptomai: nacionaliniu mastu reprezentatyvus tyrimas tarp JAV jaunų suaugusiųjų. Kompiuteriai žmogaus elgesyje,
4. Esteves-Augusto Bohlmann R (2020): Internetinių patyčių viktimacija tarp paauglių socialinių tinklų platformose. Skaitmeninis skirtumas. Kibernetinės patyčios visoje Europoje.

Pastaba: anksčiau pateikti DUK yra išgalvoti ir naudojami tik kaip straipsnio pavyzdys