Insultu sergantiems pacientams, sergantiems kliedesiais, gali atsirasti kognityvinių ir psichikos sutrikimų

Insultu sergantiems pacientams, sergantiems kliedesiais, gali atsirasti kognityvinių ir psichikos sutrikimų

Insultą patyrę pacientai, kurie insulto metu patiria kliedesį, gali būti labiau linkę į pažinimo ir psichikos sutrikimus.

Kiekvienais metais Norvegijoje apie 9000 žmonių patenka į ligoninę dėl insulto. Kai kurie insultą patyrę asmenys taip pat patiria laikiną ūmaus sumišimo būseną. Ši būklė vadinama delyru ir dažnai siejama su liga bei medicininėmis procedūromis.

Dabar mes nustatėme, kad pacientai, patiriantys šią laikiną sumišimo būseną insulto metu, kartais patiria didesnių pažinimo ir emocinių sunkumų.

Norvegijoje apie dešimt procentų insultą patyrusių pacientų patiria kliedesį. Kliedesiui būdinga tai, kad pacientas staiga tampa dezorientuotas ir nedėmesingas, bet tai nėra dėl ankstesnės demencijos ar žinomų smegenų ligų. Pacientas gali būti lengvai išsiblaškęs, jam sunku išlaikyti pokalbio giją, jo mintys ir teiginiai gali būti nenuoseklūs. Laikui bėgant būklė mažėja, tačiau valandų ar dienų, kurias pacientas yra sutrikęs, skaičius gali skirtis.

Net jei sumišimo būsena yra laikina, svarbu įvertinti, ar tai gali sukelti ilgalaikių problemų sergantiems insultu.

Naudoti keli testai

Būtent tai norėjo ištirti Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NTNU) kraujagyslių ligų tyrimų grupės (VaD) mokslininkai.

Tyrėjai domėjosi, ar pacientams, kuriems insulto metu išsivystė kliedesys, po kelerių metų kognityvinės ir psichikos priemonės buvo blogesnės. Grupei vadovauja Ramunė Grambaitė, klinikinės neuropsichologijos docentė ir NTNU Psichologijos katedros neuropsichologinės poliklinikos klinikinė vadovė. Vilde Nerdal pirmąją autorystę dalijasi su Elise Gjestad, NTNU Psichologijos instituto psichologijos doktorante. Darbas buvo atliktas vadovaujant docentei Grambaitei.

Tyrėjai atliko tyrimą su keletu atsidavusių mokslininkų apie ilgalaikį kliedesio poveikį pacientams, sergantiems insultu. Tai sritis, kuri menkai suprantama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Delyru sergantys pacientai kovojo labiau

Analizė parodė, kad insultą patyrę pacientai, kuriems insulto metu patyrė kliedesį, iš tikrųjų turėjo didesnę tikimybę, kad ateinančiais metais išsivystys pažinimo ir psichikos sutrikimai.

Pacientams, sergantiems kliedesiais, kognityviniai testai buvo blogesni po 3 mėnesių, 18 mėnesių ir 36 mėnesių. Jie patyrė didesnį pažinimo sutrikimą nei insultą patyrę pacientai, kurie nepatyrė kliedesio.

Be to, buvo nustatyta, kad delyras padidina nerimo ir kitų emocinių simptomų tikimybę kelerius metus po insulto.

Po trejų metų insultą patyrę pacientai, turintys kliedesį, nerimavo daugiau nei pacientai, kurie insulto metu nepatyrė tokios sumišimo būsenos. Anketos, įvertinančios emocinius sunkumus, taip pat parodė, kad pacientams, sergantiems kliedesiais, šios priemonės pasirodė geriau (blogiau).

Kelios galimos priežastys

Sunku nustatyti konkrečią priežastį, kodėl delyras padidina pažinimo ir psichikos simptomų tikimybę.

Gali būti, kad pacientai, kenčiantys nuo kliedesio, yra labiau pažeidžiami. Tačiau rezultatai buvo panašūs, kai atsižvelgėme į tokius veiksnius kaip demencija, komplikacijos ir kitos ligos insulto metu. Galbūt negalėsime paaiškinti simptomų vien ankstesne demencija ar kitais pažeidžiamumu. Kitas paaiškinimas galėtų būti tas, kad pati sumišimo būsena gąsdina ir trukdo reabilitacijos procesui.

Nors nežinoma, kokie konkretūs mechanizmai sukelia aprašytus simptomus, svarbu į šią būklę žiūrėti rimtai. Galbūt sumišimo būseną reikėtų suprasti kaip savotišką įspėjimą, kad pacientas insulto metu patiria didelį medicininį ir psichologinį stresą, o mokslininkų rezultatai rodo, kad tai gali turėti pasekmių ateityje. Rezultatai rodo, kad šiems insulto pacientams gali prireikti specializuotos tolesnės priežiūros po ūminės insulto fazės.

Reikia daugiau tyrimų dėl kliedesio

Mokslininkai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų dėl ilgalaikio kliedesio poveikio insulto metu. Geresnės žinios leistų geriau stebėti šią pacientų grupę ir sumažinti ilgalaikes pasekmes. Tyrimas taip pat gali atskleisti, kaip išvengti kliedesio pacientams. Delyro supratimas yra svarbus kovojant su demencija ir psichikos simptomais po insulto.

Visi duomenys gauti iš išsamaus Nor-COAST tyrimo, kurio metu trejus metus buvo stebimi insulto pacientai iš Trondheimo, Alesundo, Bergeno, Oslo ir Bærum. Tyrimo metu buvo užfiksuota, ar pacientai patyrė kliedesį insulto metu ir kaip jie jautėsi po to. Tyrimas atliktas iš NTNU Neuromedicinos ir judėjimo mokslo departamento ir buvo finansuojamas Nasjonalforeningen Folkehelseno demencijos tyrimų programai.

Šaltinis:

Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas (NTNU)

Nuoroda:

Nerdal, V. ir kt. (2022) Ūminio delyro ryšys su kognityviniais ir psichikos simptomais po insulto: išilginis tyrimas. BMC Neurologija. doi.org/10.1186/s12883-022-02756-5.

.