Tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie kitas melanomas, kurios nėra sukeltos UV spinduliuotės poveikio

Tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie kitas melanomas, kurios nėra sukeltos UV spinduliuotės poveikio

Grupei tyrėjų iš Brazilijos ir Prancūzijos pavyko aptikti žymenis, atsirandančius dėl saulės poveikio odos melanoma sergančių žmonių genomuose. Straipsnyje apie tyrimą, paskelbtą Nature Communications, taip pat pateikiamas naujas supratimas apie kitas melanomas, kurios nėra sukeltos ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikio.

Mes nustatėme, kad kai kurie pokyčiai buvo pacientų išgyvenimo rodikliai. Šių DNR žymenų dėka galėjome numatyti, ar žmogus labiau ar mažiau išgyvens.

Anna Luiza Silva Almeida Vicente, pirmoji autorė

Tyrimas buvo atliktas jos doktorantūroje ligoninėje de Amor, kaip dabar vadinama Barretos vėžio ligoninė San Paulo valstijoje (Brazilija).

Dalį analizės Vicente atliko mokslinės stažuotės metu Tarptautinėje vėžio tyrimų agentūroje (IARC) Lione, Prancūzijoje, su FAPESP dotacija.

Tyrimas, kuriame dalyvavo IARC mokslininkai, atskleidė molekulines savybes, kurios rodo agresyvumą ir gali padėti gydyti.

Viena iš analizuotų melanomų buvo odos melanoma, kai vienas potipis yra susijęs su saulės spinduliais, o kitas nesusijęs su UV šviesa. Šie navikai dažniausiai atsiranda baltiesiems žmonėms ir pirmiausia paveikia saulės paveiktas odos vietas.

Nedidelė mėginių dalis buvo paimta iš akralinės melanomos, kuri nėra susijusi su UV šviesa, yra labiausiai paplitusi žmonių, kurių oda yra tamsesnė, rūšis ir susidaro ant delnų ir padų bei po nagais. Akralinės melanomos tyrimų mažai. Dauguma tyrimų yra skirti Europos ir JAV gyventojams.

"Yra įvairių melanomos potipių. Visi jie gali būti agresyvūs, tačiau kai kuriais atvejais agresyvumas yra dažnesnis. Yra histologinių požymių, kurie nustatomi mikroskopu, ir genetinių požymių, kai kurie iš jų yra žinomi ir naudojami gydymui." Šioje srityje atveriamas naujas kelias, kuris yra epigenetinis ir atsižvelgia į saulės šviesos buvimą, o tai lemia pokyčius, kurie neturi įtakos DNR sekai [t.y. genetinės mutacijos], bet apie tai, kaip ji išreiškiama ir koduoja normaliam organizmo funkcionavimui svarbius baltymus“, – sakė Amor ligoninės Švietimo ir tyrimų instituto vykdomasis direktorius ir priešpaskutinis straipsnio autorius Vinicius de Lima Vazquezas.

Molekulinė informacija

Epigenetiniai pokyčiai atsiranda dėl aplinkos veiksnių. Jie yra grįžtami ir nekeičia DNR sekos, kad sukeltų mutacijas. Tačiau jie gali pakeisti tai, kaip organizmas juos skaito, ir jie gali būti paveldimi.

Tyrimo metu mokslininkai naudojo keletą metodų, kad analizuotų DNR metilinimą – epigenetinį pokytį, apimantį biocheminį pokytį, kai metilo grupės pridedamos prie DNR molekulės veikiant fermentams.

DNR metilinimas yra būtinas procesas, tačiau jis gali sukelti ląstelių disfunkciją ir vėžį, jei jis yra sutrikęs dėl išorinių veiksnių, pvz., per didelio UV spindulių poveikio.

Tyrėjai ištyrė 112 odos melanomos mėginių ir 21 akralinės melanomos mėginį. Pirmieji buvo surinkti iš Hospital de Amor ir tarptautinės duomenų bazės, kurioje daugiausia atstovaujami Europos ir JAV pacientai. Visi akrinės melanomos mėginiai buvo iš Barretos ligoninės.

Metilintos DNR analizė parodė, kad odos melanomos, nesusijusios su saulės spindulių poveikiu, yra daug panašesnės į akralines melanomas (kurių neveikia UV spinduliuotė ir jos dažniau pasitaiko tamsios odos žmonėms) nei odos melanomos, kurios yra susijusios su pernelyg dideliu UV spindulių poveikiu.

Šiuos rezultatus patvirtino pacientų, sergančių akralinėmis ir odos melanomomis, nesusijusiomis su saulės šviesa, išgyvenamumas buvo mažesnis nei pacientų, sergančių odos melanoma, susijusia su UV spinduliais.

"Mes padarėme išvadą, kad šie du navikai, kurie nebuvo susiję su saulės spindulių poveikiu, gali būti klasifikuojami kaip skirtingi potipiai histologiškai, tačiau molekuliniu požiūriu buvo labai panašūs metilinimo požiūriu, taip pat jų išgyvenamumas buvo mažesnis. Tai yra svarbi tyrimo dalis ir gali turėti klinikinės reikšmės." turėti pasekmių ateičiai“, – sakė Vicente, šiuo metu dirbanti Kalifornijos universiteto San Francisko (UCSF) JAV.

Ein weiterer Befund, der die Aufmerksamkeit der Forscher auf sich zog, war, dass Mutationen in den Genen BRAF, NRAS und NF1 bei den meisten akralen Melanomen nicht beobachtet wurden, obwohl sie bei kutanen Melanomen häufig vorkommen.

Be to, 28,6 % akralinės melanomos pacientų buvo juodaodžiai, o tik 5,6 % odos melanomos mėginių iš Hospital de Amor buvo paimti iš tamsios odos pacientų.

Vazquezas teigė, kad kai kurie kitų vėžio gydymo būdai yra linkę susieti molekulinę informaciją su prognoze ir nustatyti pacientus, kurie geriau reaguoja į turimus gydymo būdus. Tai vienas iš odos navikų tyrimo tikslų.

"Daugiau tokios informacijos apie melanomą reikia naudoti kasdienėje medicinoje. Tokie tyrimai kaip šis rodo naujas tyrimų kryptis, kurias reikia ištirti, ir atveria kelią labiau individualizuotam gydymui", - sakė jis.

Šaltinis:

San Paulo tyrimų fondas (FAPESP)

Nuoroda:

Vicente, ALSA, et al. (2022) Odos ir akralinės melanomos kryžminės OMIC atskleidžia prognostinius vėžio veiksnius, susijusius su patobiologija ir UV poveikiu. Gamtos bendravimas. doi.org/10.1038/s41467-022-31488-w.

.