Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata

Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata

Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata

Fizinis aktyvumas vaidina lemiamą vaidmenį mūsų bendrai sveikatai, įskaitant psichinę. Reguliarios mankštos poveikis psichinei sveikatai yra gerai dokumentuotas – nuo ​​nuotaikos gerinimo iki tam tikrų psichikos ligų rizikos mažinimo. Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į tai, kaip fizinis aktyvumas veikia psichinę sveikatą ir kodėl svarbu būti aktyviam reguliariai.

Fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos ryšys

Mokslininkai nuolatos nustatė, kad reguliariai mankštinančių ar kitaip fiziškai aktyvių žmonių psichinė sveikata paprastai yra geresnė nei jų neaktyvių kolegų. Pavyzdžiui, neseniai paskelbta 23 tyrimų metaanalizė parodė teigiamą mankštos poveikį mažinant depresiją suaugusiems (Schuch ir kt., 2018).

Viena to priežasčių gali būti ta, kad mankšta skatina smegenis išskirti endorfinus – natūralius skausmą malšinančius ir nuotaiką gerinančius vaistus. Šis vadinamasis „bėgimo rekordas“ gali sukelti momentinį pasitenkinimą ir teigiamas emocijas. Be to, fizinis krūvis, pavyzdžiui, kardio treniruotės, taip pat gali sumažinti streso hormonų kiekį.

Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis psichinei sveikatai

Streso ir nerimo mažinimas

Stresas ir nerimas yra plačiai paplitusios psichologinės problemos mūsų visuomenėje. Laimei, pratimai gali padėti sumažinti šiuos neigiamus padarinius. 2013 m. atliktas tyrimas parodė, kad reguliari mankšta gali žymiai sumažinti nerimo simptomus (Ströhle ir kt., 2013). Be to, nustatyta, kad fizinis aktyvumas sumažina kortizolio – hormono, susijusio su stresu, – kiekį.

Pagerėjęs miegas

Kitas teigiamas fizinio aktyvumo poveikis psichinei sveikatai yra miego gerinimas. Reguliarus pratimas gali padėti pagerinti miego kokybę ir išvengti miego sutrikimų. Sveikas nakties miegas savo ruožtu teigiamai veikia mūsų nuotaiką ir bendrą savijautą.

Savigarbos ir savigarbos didinimas

Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti mūsų savigarbą. Kai pasisakome už savo kūną ir matome pažangą, galime išsiugdyti didesnę savigarbą. Žmonės, turintys sveiką savigarbą, dažnai turi geresnę psichinę sveikatą.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Klauskite:Kiek reikia mankštintis, kad būtų teigiamas poveikis psichinei sveikatai?

Atsakymas:Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suaugusiems nuo 18 iki 64 metų bent 150 minučių vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo per savaitę arba 75 minutes intensyvios veiklos per savaitę. Tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų, gali prireikti daugiau mankštos.

Klauskite:Kokie pratimai yra geriausi psichinei sveikatai?

Atsakymas:Skirtingi pratimų tipai turi skirtingą naudą psichinei sveikatai. Pvz., Aerobiniai pratimai, tokie kaip bėgiojimas ar važiavimas dviračiu, gali paskatinti bėgiką ir padėti sumažinti stresą. Jėgos treniruotės taip pat gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai, nes padeda didinti savigarbą.

Išvada

Fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį skatinant gerą psichinę sveikatą. Reguliarus mankšta ir bendras fizinis aktyvumas gali turėti teigiamos įtakos valdant stresą, nerimą ir depresiją. Jie taip pat gerina miegą ir skatina didesnę savigarbą bei savigarbą.

Svarbu pažymėti, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra tik viena sveikos gyvensenos dalis. Kiti veiksniai, tokie kaip subalansuota mityba, tinkamas poilsis ir socialinė parama, taip pat yra labai svarbūs norint išlaikyti gerą psichinę sveikatą.

Šaltiniai:
– Schuch, F. B., Vancampfort, D., Rosenbaum, S., Richards, J., Ward, P. B. ir Stubbs, B. (2018). Pratimai pagerina fizinę ir psichologinę depresija sergančių žmonių gyvenimo kokybę: metaanalizė, įskaitant kontrolinės grupės atsako įvertinimą. Psichiatrijos tyrimai, 271, 737-747.
– Ströhle A. (2013). Fizinis aktyvumas pagal receptą nuo depresijos: „SoBeFit“ tyrimo pagrindimas ir planas.
Klinikiniai tyrimai (Londonas), 10(5), 767-778.