Nauja vaizdo gavimo technologija atskleidžia subtilias retos akių ligos patologijos detales

Nauja vaizdo gavimo technologija atskleidžia subtilias retos akių ligos patologijos detales

Nacionalinio akių instituto mokslininkai, naudodami naują vaizdo gavimo techniką, nustatė, kad tinklainės pažeidimai, kuriuos sukelia vitelliforminė geltonosios dėmės distrofija (VMD), skiriasi priklausomai nuo genų mutacijos. Šių skirtumų pašalinimas gali būti labai svarbus kuriant veiksmingą šių ir kitų retųjų ligų gydymą. NEI yra Nacionalinių sveikatos institutų dalis.

Ilgalaikės NEI investicijos į vaizdo gavimo technologijas keičia mūsų supratimą apie akių ligas. Šis tyrimas yra tik vienas pavyzdys, kaip patobulintas vaizdavimas gali atskleisti subtilias detales apie retos akių ligos patologiją, kuri gali turėti įtakos gydymo kūrimui.

Michael F. Chiang, MD, NEI direktorius

VMD yra paveldimas genetinis sutrikimas, sukeliantis laipsnišką regėjimo praradimą dėl šviesai jautrios tinklainės degeneracijos. VMD dalyvaujantys genai yra BEST1, PRPH2, IMPG1 ir IMPG2. Priklausomai nuo geno ir mutacijos, atsiradimo amžius ir sunkumas labai skiriasi. Visoms ligos formoms bendras yra centrinės tinklainės (dėmės) pažeidimas, kuris atrodo kaip kiaušinio trynys ir yra toksiškos riebalinės medžiagos, vadinamos lipofuscinu, rinkinys. VMD paveikia maždaug 1 iš 5500 amerikiečių ir šiuo metu nėra šios būklės gydymo.

Johnny Tamas, mokslų daktaras, NEI klinikinio ir transliacinio vaizdo gavimo skyriaus direktorius, naudojo multimodalinį vaizdą, kad ištirtų pacientų, sergančių VMD, tinklaines NIH klinikiniame centre. Tam multimodaliniam vaizdavimui naudojama adaptyvi optika – technika, kuri naudoja deformuojamus veidrodžius, kad pagerintų skiriamąją gebą – kad būtų galima iki šiol neregėtai detaliai apžiūrėti gyvas tinklainės ląsteles, įskaitant šviesai jautrius fotoreceptorius, tinklainės pigmento epitelio (RPE) ląsteles ir kraujagysles.

Nacionalinio akių instituto misija yra „vykdyti ir remti mokslinius tyrimus, mokymus, sveikatos informacijos sklaidą ir kitas programas, susijusias su akių aklumu, regėjimo sutrikimais, regėjimo funkcijos mechanizmais, regėjimo išsaugojimu ir unikaliomis aklųjų sveikatos problemomis bei poreikiais“.

Tam ir jo komanda dirbo su gydytojais NEI akių klinikoje, kad apibūdintų 11 dalyvių, atlikdami genetinius tyrimus ir kitus klinikinius tyrimus, tada įvertino jų tinklainę naudodami daugiarūšį vaizdą. Įvertinus ląstelių tankį (fotoreceptorius ir RPE ląsteles) šalia VMD pažeidimų, nustatyta, kad ląstelių tankis skiriasi pagal skirtingas mutacijas. IMPG1 ir IMPG2 mutacijos turėjo didesnį poveikį fotoreceptorių ląstelių tankiui nei RPE ląstelių tankis. Priešingai buvo pasakytina apie PRPH2 ir BEST1 mutacijas. Dalyviams, turintiems tik vieną pažeistą akį, mokslininkai nustatė panašų poveikį ląstelių tankiui nepažeistoje akyje, nepaisant to, kad nebuvo pažeidimų.

Tam naudoja multimodalinį vaizdą įvairioms kitoms retoms ir dažnesnėms tinklainės ligoms, įskaitant su amžiumi susijusią geltonosios dėmės degeneraciją.

Šaltinis:

Nacionaliniai sveikatos institutai

Nuoroda:

Liu, T. ir kt. (2022) Ryšiai tarp fotoreceptorių ir tinklainės pigmento epitelio akyse, turinčiose vitelliforminę geltonosios dėmės distrofiją, atskleidė daugiarūšio adaptacinio optinio vaizdavimo būdu. Tiriamoji oftalmologija ir vizualiniai mokslai. doi.org/10.1167/iovs.63.8.27.