Tyrimai rodo, kad šeimos įtraukimas į psichozės gydymą pagerina pacientų rezultatus

Tyrimai rodo, kad šeimos įtraukimas į psichozės gydymą pagerina pacientų rezultatus

Remiantis nauju Bostono medicinos centro tyrimu, įtraukus šeimą į psichozės gydymą pasiekiami geresni gydymo rezultatai. Mokslininkai, paskelbti „ScienceDirect“, pabrėžia, kad mokymasis panaudoti bendravimo įgūdžius motyvaciniam pokalbiui gali padėti globėjams sumažinti konfliktus ir išreikštas emocijas bei pagerinti jų laikymąsi.

Tyrimai parodė, kad šeimos, kurios supranta psichozės simptomų ir intervencijų pobūdį, gali padėti laikytis gydymo, teikdamos instrumentinę pagalbą atliekant tokias užduotis kaip planavimas ir važiavimas į susitikimus, receptų pildymas ir bendravimas su paslaugų teikėjais apie simptomus ar elgesį.

Siekiama, kad slaugytojas taptų ne psichoze sergančio žmogaus terapeutu, o kad slaugytoja išmoktų ir naudotųsi motyvaciniu interviu pagrįstomis komunikacijos strategijomis, kad sumažintų išreikštas emocijas ir atliktų veiksmingesnį vaidmenį susiejant psichoze sergantį asmenį su atitinkamomis klinikinėmis paslaugomis.

Remdamiesi šio tyrimo rezultatais, tikimės suprasti, kaip palanki namų aplinka gali pagerinti visų diagnozių gydymo rezultatus.

Emily R. Kline, MD, Bostono medicinos centro Sveikatos ir atsigavimo po psichozės programos psichologinių paslaugų direktorė ir Bostono universiteto Chobanian & Avedisian medicinos mokyklos psichiatrijos docentė

Tyrimas yra bandomasis atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, kuriuo tiriamas Motyvacinio interviu artimiesiems (MILO) – trumpos penkių valandų trukmės psichoedukacinės intervencijos globėjams – poveikis asmenų, sergančių ankstyvos stadijos psichoze, šeimos narių imtyje. Taikant atsitiktinių imčių kryžminį planą, globėjai buvo atsitiktinai suskirstyti į tiesioginį šeimos motyvacinį pokalbį arba šešių savaičių laukimo sąrašo kontrolės sąlygą – visi dalyviai galiausiai gavo intervenciją.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų dalyviai patyrė didelį ir reikšmingą slaugytojo gerovės, slaugytojo saviveiksmingumo, šeimos konfliktų ir emocijų pagerėjimą. Laikui bėgant slaugytojo pranešta, kad pacientas laikėsi jokių pokyčių. Palyginti su laukiančiųjų sąrašu, MILO turėjo reikšmingą poveikį šeimos konfliktams ir išreikštoms emocijoms, tendencijos poveikį jaučiamam stresui ir neturėjo įtakos tėvų savarankiškumui ar gydymo laikymuisi. Tyrėjai mano, kad intervencijos, į kurias įtraukiami ir konsultuojami šeimos nariai, gali pagerinti pacientų rezultatus, sukurdamos mažiau įtemptą ir palankesnę namų aplinką.

Šaltinis:

Bostono medicinos centras

Nuoroda:

Kline, E. R. ir kt. (2022). Šizofrenijos tyrimai. doi.org/10.1016/j.schres.2022.10.005.

.