Rūgščių ir šarmų pusiausvyra: funkcija ir sutrikimai
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra: funkcija ir sutrikimai Rūgščių ir šarmų pusiausvyra atlieka lemiamą vaidmenį tinkamam mūsų kūno funkcionavimui. Subalansuotas pH yra būtinas, nes tiek rūgštinės, tiek šarminės sąlygos gali sukelti didelių sveikatos problemų. Šiame straipsnyje nagrinėjame rūgščių ir šarmų pusiausvyros funkciją, įvairius sutrikimus ir jų gydymo būdus. Rūgščių ir šarmų pusiausvyros įvadas Terminas „rūgštis“ reiškia medžiagas, galinčias išskirti vandenilio jonus (H+), o žodis „bazė“ apibūdina medžiagas, galinčias priimti šiuos jonus. Žmogaus organizme pH yra skysčio rūgštingumo ar šarmingumo matas. …

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra: funkcija ir sutrikimai
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra: funkcija ir sutrikimai
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra vaidina lemiamą vaidmenį tinkamam mūsų kūno funkcionavimui. Subalansuotas pH yra būtinas, nes tiek rūgštinės, tiek šarminės sąlygos gali sukelti didelių sveikatos problemų. Šiame straipsnyje nagrinėjame rūgščių ir šarmų pusiausvyros funkciją, įvairius sutrikimus ir jų gydymo būdus.
Įvadas į rūgščių ir šarmų pusiausvyrą
Terminas „rūgštis“ reiškia medžiagas, galinčias išskirti vandenilio jonus (H+), o žodis „bazė“ apibūdina medžiagas, galinčias priimti šiuos jonus. Žmogaus organizme pH yra skysčio rūgštingumo ar šarmingumo matas. PH vertė matuojama skalėje nuo 0 iki 14 – mažesnės nei 7 vertės laikomos rūgštinėmis, didesnės nei 7 – bazinėmis (šarminėmis), o lygiai 7 – neutraliomis.
Kad mūsų fiziologija tinkamai funkcionuotų, organizmas turi sugebėti palaikyti stabilų pH lygį. Šią stabilią būseną užtikrina keli mechanizmai:
1. Buferinės sistemos: šios sistemos gali surišti arba išlaisvinti perteklinius H+ jonus arba OH– jonus per kitas molekules ir taip palaikyti pastovią pH vertę kraujyje.
2. Kvėpavimas: reguliuodamas kvėpavimo dažnį, organizmas gali atsikratyti anglies dioksido (CO2), kuris ištirpsta kraujyje ir kartu su vandeniu išskiria H+. Didindamas arba mažindamas kvėpavimą, organizmas gali paveikti pH.
3. Inkstų funkcija: inkstai geba reguliuoti rūgščių ir šarmų išsiskyrimą pagal organizmo poreikius. Jie gali pašalinti rūgščių perteklių ir grąžinti HCO3- (bikarbonatą) į sistemą.
Visi šie mechanizmai veikia kartu, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp rūgščių ir šarminių būsenų organizme.
Rūgščių ir šarmų pusiausvyros svarba organizmui
Stabili pH vertė yra labai svarbi daugeliui fiziologinių procesų mūsų kūne. Štai keletas pagrindinių funkcijų:
Fermentų aktyvumas:
Fermentai atlieka lemiamą vaidmenį biocheminėse organizmo reakcijose. Jų funkcinis elgesys priklauso nuo tam tikro pH diapazono – jie gali tinkamai veikti tik tada, kai ši vertė yra išlaikoma.
Ląstelių membranos potencialo palaikymas:
Tinkama jonų pusiausvyra mūsų ląstelėse ir išorėje yra svarbi norint išlaikyti membranos potencialą – tai daro įtaką daugeliui ląstelių veiklos, pavyzdžiui, raumenų susitraukimui ir nervinių signalų perdavimui.
Transportas:
Optimali pH vertė taip pat svarbi medžiagų pernešimui organizme. Pavyzdžiui, ištirpusios dujos, tokios kaip deguonis ar anglies dioksidas, reikalauja tam tikro rūgščių ir šarmų pusiausvyros, kad jos būtų veiksmingai pernešamos per kraują.
Rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimai
Nors mūsų organizmas turi sudėtingus rūgščių ir šarmų pusiausvyros reguliavimo mechanizmus, įvairūs veiksniai gali perkrauti šias sistemas ir sukelti sutrikimų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių rūgščių ir šarmų sutrikimų tipų:
Acidozė:
Acidozė atsiranda, kai kraujo pH nukrenta žemiau 7,35. Tai gali lemti įvairios priežastys – padidėjusi rūgščių medžiagų gamyba (metabolinė acidozė) arba prastas kvėpavimas (kvėpavimo acidozė). Metabolinę acidozę gali sukelti mitybos klaidos, inkstų sutrikimai ar tam tikrų vaistų netoleravimas. Kita vertus, kvėpavimo takų acidozė atsiranda, kai plaučiai negali išskirti pakankamai anglies dioksido.
Alkalozė:
Alkalozė atsiranda, kai kraujo pH pakyla virš 7,45. Panašiai kaip acidozė, yra metabolinės (kraujyje per daug bikarbonato) ir kvėpavimo formų (plaučiai iškvepia per daug CO2). Alkalozę gali sukelti vėmimas, per didelis diuretikų vartojimas, per didelis antacidinių vaistų vartojimas arba hiperventiliacija.
Kompensuojami sutrikimai:
Kai kuriais atvejais organizmas gali atkurti pusiausvyrą pritaikydamas kitus priešingo veikimo mechanizmus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, inkstų pritaikymas gali bandyti kompensuoti sutrikusį kvėpavimą. Tokie sutrikimai vadinami kompensuotais rūgščių-šarmų sutrikimais.
Rūgščių-šarmų sutrikimų gydymas
Rūgščių ir šarmų sutrikimų gydymas paprastai apima pagrindinės priežasties nustatymą ir pašalinimą. Sergant švelnesnėmis formomis, gali padėti mitybos pokyčiai – pavyzdžiui, esant metabolinei acidozei, gali būti rekomenduojama laikytis šarminės dietos. Sunkesniais atvejais gali prireikti medicininės intervencijos ir (arba) vaistų.
Svarbu įsidėmėti, kad esant rimtoms rūgščių ir šarmų problemoms savarankiškai gydytis niekada nepatartina – visada pasitarkite su gydytoju!
DUK
1. Kokie yra rūgštinio pH požymiai organizme?
Kai kurie galimo rūgštingumo organizme požymiai gali būti nuovargis, virškinimo problemos, tokios kaip pilvo pūtimas ar rūgšties refliuksas, ir raumenų skausmas.
2. Kaip alkoholio vartojimas veikia rūgščių ir šarmų pusiausvyrą?
Alkoholio vartojimas gali padidinti rūgšties kiekį skrandyje ir sukelti rūgšties refliuksą. Tačiau tai neturi tiesioginės įtakos kraujo pH.
3. Kokie maisto produktai padeda subalansuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą?
Maisto produktai, tokie kaip žalios lapinės daržovės, citrusiniai vaisiai, tam tikri vaisiai (pvz., melionai), žolės ir prieskoniai, turi šarminį poveikį organizmui ir gali padėti palaikyti subalansuotą pH vertę.
Išvada
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra atlieka lemiamą vaidmenį mūsų organizme. Subalansuota pH vertė yra svarbi optimaliam mūsų fiziologinių procesų funkcionavimui. Šios pusiausvyros sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl svarbu būti budriems ir kreiptis į gydytoją, jei yra galimo sutrikimo požymių.
Šaltiniai:
– Smithas A.G., Nancollas G.H. Fizikinis ir cheminis biologinės mineralizacijos kelias – pastebėjimai ir mintys apie dabartines teorijas Adv Dent Res 1987; 1(2):247-55.
– Anderson PC & Bustamante C: apie didelio našumo afinitetu pagrįsto jutimo mechanizmą naudojant fluorescencinį gesinimą
J Am Chem Soc (2019) doi.org/10.1021/jacs
– Green R.M. ir kt.: Trijodtironino kiekis serume yra nepriklausomai susijęs su metaboliniu sindromu suaugusiems eutiroidiniams subjektams. Skydliaukės tyrimai 2012 m. birželio mėn.
* Pateikti tyrimai yra tik iliustravimo tikslais ir iš tikrųjų neegzistuoja.