Priklausomybė: neurobiologija ir terapija

Priklausomybė: neurobiologija ir terapija

Priklausomybė: neurobiologija ir terapija

Priklausomybė yra sudėtinga liga, apimanti ir neurobiologinius, ir psichosocialinius veiksnius. Tai paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir gali turėti rimtų padarinių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam poveikiui. Šiame straipsnyje pabrėžiamas gilus neurobiologinis priklausomybės pagrindas ir įvairūs terapiniai šio sutrikimo gydymo metodai.

Kas yra priklausomybė?

Priklausomybė apibrėžiama kaip lėtinė, į atkrytį linkusi būklė, kuriai būdingas stiprus troškimas (potraukis), priverstinis medžiagos vartojimas arba pakartotinis tam tikro elgesio atlikimas nepaisant neigiamų pasekmių. Ši priklausomybė nuo konkrečios medžiagos, pavyzdžiui, alkoholio ar narkotikų, arba specifinis elgesys, pavyzdžiui, lošimas, sukelia funkcinius smegenų pokyčius.

Priklausomybės neurobiologija

Tyrimai parodė, kad smegenų atlygio sistema vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant priklausomybes. Daugiausia dėmesio skiriama neuromediatoriui dopaminui, kuris yra atsakingas už teigiamas emocijas ir atlygio jausmą.

Narkotikai, sukeliantys priklausomybę, veikia dopaminerginę sistemą smegenyse, padidindami dopamino išsiskyrimo lygį arba blokuodami jo reabsorbciją. Dėl to sinapsiniame plyšyje tarp nervų ląstelių atsiranda nenatūraliai didelis dopamino kiekis. Smegenys prisitaiko prie šio padidėjusio dopamino kiekio sumažindamos dopamino receptorių skaičių. Tai skatina toleranciją priklausomybę sukeliančioms medžiagoms ir padidina norą vartoti didesnes dozes.

Be dopaminerginės sistemos pasikeitimo, priklausomybių išsivystymui svarbų vaidmenį atlieka ir kitos pasiuntinių medžiagos, tokios kaip glutamatas, GABA ir serotoninas. Šių neurotransmiterių sąveika daro įtaką smegenų atlygio ir motyvacijos sistemoms.

Medžiagų klasifikavimas

Medžiagos gali būti skirstomos į skirtingas kategorijas, atsižvelgiant į jų potencialą sukelti priklausomybę ir jų poveikį vartotojo sveikatai.

1. Stimuliatoriai

Stimuliatoriai, tokie kaip kokainas ar amfetaminai, stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir padidina dopamino išsiskyrimą smegenyse. Jie sukelia euforijos jausmą, padidina budrumą, mažina nuovargį ir apetitą.

2. Depresantai

Depresantai, tokie kaip alkoholis ar raminamieji vaistai (pvz., benzodiazepinai), slopina centrinę nervų sistemą ir turi raminamąjį poveikį vartotojui. Jie padidina GABA poveikį smegenyse, o tai sustiprina slopinamuosius procesus.

3. Opiatai/Opiodai

Opiatai, tokie kaip heroinas, arba opiatai, tokie kaip oksikodonas, yra vienos iš stipriausių priklausomybę sukeliančių medžiagų. Jie turi analgetinį ir euforinį poveikį, nes jungiasi prie opioidų receptorių smegenyse ir padidina dopamino išsiskyrimą.

4. Haliucinogenai

Haliucinogenai, tokie kaip LSD arba psilocibinas, keičia vartotojų suvokimą, mąstymą ir sąmonę. Jie jungiasi prie specifinių serotonino receptorių ir taip veikia įvairias smegenų funkcijas.

Priklausomybės terapija: holistinis požiūris

Priklausomybės gydymui reikalingas holistinis požiūris, apimantis tiek farmakologines, tiek psichosocialines intervencijas. Kiekvienas pacientas turi individualių poreikių ir simptomų, todėl svarbu pasiūlyti jam pritaikytą gydymą.

1. Atsitraukimas (detoksikacija)

Nutraukimas arba detoksikacija yra pirmasis žingsnis gydant priklausomus asmenis. Priklausomybę sukelianti medžiaga iš organizmo pašalinama prižiūrint medikams. Tikslas – išvalyti organizmą ir leisti išnykti fizinės priklausomybės simptomams.

2a. Vaistų terapija

Tam tikroms medžiagoms buvo sukurti vaistų terapijos metodai, siekiant sumažinti abstinenciją ir atkryčio riziką arba geriau kontroliuoti simptomus:

–Nikotino pakaitinė terapija: Jei esate priklausomas nuo tabako, norint sumažinti potraukį nikotinui, galite naudoti nikotino pleistrus arba gumą.
–Pakaitinis gydymas: Esant priklausomybei nuo opiatų, abstinencijos simptomams išvengti gali būti taikoma pakaitinė terapija vaistais, tokiais kaip metadonas ar buprenorfinas.
–Aversijos terapija: Kai kuriais atvejais vaistai, tokie kaip disulfiramas, naudojami nuo priklausomybės nuo alkoholio, kad sukeltų nemalonias fizines reakcijas ir atgrasytų nuo jo vartojimo.

2b. psichoterapija

Psichoterapinės intervencijos atlieka lemiamą vaidmenį gydant priklausomybes. Psichologiniams priklausomybės aspektams spręsti naudojami įvairūs metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija, motyvacinis interviu ir socialinės-kognityvinės terapijos metodai.

3. Reabilitacija

Po abstinencijos ir intensyvaus gydymo fazės paprastai seka reabilitacijos etapas. Pacientas ruošiamas abstinentiniam gyvenimui ir palaikomas įvairiomis priemonėmis:

–Individuali ir grupinė terapija: Emocinės problemos gali būti sprendžiamos ir atkryčių prevencija mokoma per diskusijų grupes arba individualius užsiėmimus.
–Socioterapinė pagalba: Socialinės aplinkos (šeimos, draugų) įtraukimas gali padėti sukurti gyvenimo būdą be atkryčių ir išmokti įveikos strategijų.
–Priežiūra po to: Reguliarūs ambulatoriniai stebėjimai ir, jei reikia, tolesni pasiūlymai, pvz., savipagalbos grupės arba priklausomybės nuo pagalbos priklausomiems nuo gyvenimo, siekiant išlaikyti abstinenciją.

DUK

Ką reiškia atlygio sistema smegenyse?

Smegenų atlygio sistema yra neuronų tinklas, atsakingas už teigiamos patirties įvertinimą ir stiprinimą. Jis vaidina svarbų vaidmenį kuriant teigiamus jausmus ir motyvaciją. Priklausomybių kontekste šios sistemos pokyčiai gali būti stebimi po pakartotinio narkotikų vartojimo ar tam tikro elgesio.

Ar genetiniai veiksniai gali turėti įtakos priklausomybei?

Taip, yra įrodymų apie genetinį polinkį į priklausomybę. Tyrimai parodė, kad tam tikri genai gali būti susiję su didesne piktnaudžiavimo narkotikais rizika. Tačiau priklausomybės vystymuisi svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos įtaka.

Santrauka

Priklausomybė yra sudėtinga liga, turinti didelį poveikį kūnui ir protui. Neurobiologija yra šių sutrikimų vystymosi ir palaikymo centre. Šiame procese lemiamą vaidmenį atlieka įvairių neuromediatorių sąveika, taip pat psichosocialinės aplinkos ir individualių sąlygų sąveika. Priklausomybės gydymui reikalingas holistinis požiūris, apimantis ir vaistus, ir psichoterapines intervencijas. Taikant abstinencijos, vaistų terapijos ir psichoterapijos derinį, nukentėjusieji gali padėti gyventi be priklausomybės.

Šaltiniai

– Nacionalinis piktnaudžiavimo narkotikais institutas (NIDA): https://www.drugabuse.gov/
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): https://www.who.int/