Šilumos pavojaus signalas: pavojus sveikatai ir priemonės mūsų regionui

Šilumos pavojaus signalas: pavojus sveikatai ir priemonės mūsų regionui

Itin karštis Vokietijoje nebėra tik laikinas sezoninis iššūkis, bet ir rimtas pavojus sveikatai. Roberto Kocho instituto duomenimis, 2023 m. Federacinėje Respublikoje mirė apie 3 200 su karščiu susijusių mirčių. Atsižvelgiant į tai, federalinis sveikatos ministras Karlas Lauterbachas (SPD) 2023 m. liepos mėn. paskelbė „Sveikatos apsaugos nuo karščio planą“, siekdamas imtis veiksmingų priemonių gyventojams apsaugoti.

Būtina imtis veiksmų sveikatos priežiūros sistemoje

Šilumos apsaugos plano įgyvendinimas yra ne tik ministerijos pareiga, bet ir valstybių bei savivaldybių įsipareigojimas. Ypač nerimą kelia tai, kad daugelis bendruomenių dar nesiėmė veiksmų. „Correctiv“ tyrimų tinklas neseniai parodė, kad daugelis savivaldybių neadekvačiai reaguoja į šilumos iššūkius. Kamerūnas yra pavyzdys, nes jame nuo 2022 m. taikomas išsamus šilumos veiksmų planas.

Ligoninių vaidmuo

Klinikose ir slaugos įstaigose karštis reikalauja specialių atsargumo priemonių. Šioms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerija pateikė rekomendacijas gerinti apsaugos nuo karščio priemones. Diuseldorfo universitetinės ligoninės nelaimių kontrolės skyriaus vadovas Raineris Kramas pabrėžia šių priemonių skubumą: „Planuojant ligoninių pavojaus signalus, didžiulis karštis laikomas katastrofa“, – aiškina jis.

Esamos spragos ir iššūkiai

Nepaisant pateiktų rekomendacijų, Henriette Neumeyer iš Vokietijos ligoninių asociacijos įžvelgia didelių įgyvendinimo skirtumų. Nors trečdalis ligoninių jau įgyvendino apsaugos nuo karščio planus, dar trečdalis – dar tik pradiniame etape. Aiškus vadovavimas ir finansinė vadovybės parama yra labai svarbūs sėkmei.

Reikalingi finansiniai ištekliai

Investicijų poreikis yra didžiulis, ypač atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius, reikalingus šilumos apsaugai pagerinti. Neumeyeris kritikuoja dabartinę sistemą, pagal kurią ligoninės turi mokėti avansu, nesant tikrumo dėl vėlesnio kompensavimo. Tai paveikia maždaug 75 procentus ligoninių pastatų, kurie neatitinka šiuolaikinių šilumos apsaugos standartų.

Reikalinga teisinė prievolė

Vis garsiau kyla teisinių įsipareigojimų diegti ir tobulinti šilumos apsaugos koncepcijas paklausa. Jana Luntz, Vokietijos slaugos tarybos vykdomojo komiteto narė, teigia, kad gyventojų apsauga negali būti palikta vien institucijoms, o turi būti reguliuojama privalomai.

Finansinis prisitaikymo prie klimato aspektas

Šiaurės Reino-Vestfalijos regione vyriausybė apskaičiavo, kad iki 2030 m. klimatui atsparioms ligoninėms reikės maždaug 7,1 milijardo eurų investicijų. Ekstrapoliavus visą Vokietiją, suma gali padidėti iki dviženklio milijardo. Norint įveikti šiuos iššūkius, mums reikia pertvarkos fondo, kuris padengtų investicijas į statybą ir dėl klimato kaitos didėjančias veiklos sąnaudas.

Apskritai akivaizdu, kad sveikatos apsaugai Vokietijoje skubiai reikia daugiau dėmesio ir išteklių apsaugai nuo karščio. Piliečiai ir sveikatos priežiūros įstaigos turi veikti kartu, kad sėkmingai susidorotų su nuolat kintančiomis klimato sąlygomis ir užtikrintų ilgalaikę gyventojų sveikatą.