Jaunimo psichikos sveikata: nerimą keliančios tendencijos ir iššūkiai

Jaunimo psichikos sveikata: nerimą keliančios tendencijos ir iššūkiai

Jaunų žmonių psichinė sveikata dabar yra kaip niekad dėmesio centre. Nerimą keliantis tyrimas rodo, kad paaugliai ir jauni suaugusieji vis dažniau kenčia nuo streso, išsekimo ir motyvacijos stokos. Ši raida gali būti stebima ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje įgavo nerimą keliančius matmenis.

Tyrimas „Jaunimas Vokietijoje 2024“ rodo, kad daugiau nei pusė jaunesnių nei 30 metų Vokietijoje patiria streso simptomus. Visų pirma, 51 procentas kenčia nuo su stresu susijusių sutrikimų, 36 procentai nurodo išsekimą, o 33 procentai – motyvacijos stoką. Dar 17 procentų nuolat jaučiasi bejėgiai. Tai nerimą kelianti tendencija, ypač todėl, kad vienuolika procentų respondentų teigia šiuo metu gaunantys psichoterapinę pagalbą.

Pasaulinės perspektyvos: nerimą keliantis reiškinys

Tarptautiniai ekspertai taip pat reiškia susirūpinimą dėl jaunų žmonių psichinės sveikatos blogėjimo. „The Lancet Psychiatry“ straipsnyje rašoma: „Yra įrodymų, kad per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje šalių pablogėjo jaunų žmonių psichinė sveikata. Šis pareiškimas yra ne tik pavojaus signalas patiems jauniems žmonėms, bet ir įspėja apie platesnį visuomenei pavojų, kurį gali kelti tokie įvykiai.

Lemiamas veiksnys, prisidedantis prie psichikos sveikatos pablogėjimo, yra jaunų žmonių požiūris į ateitį. Daugelis jaunų žmonių baiminasi, kad ekonominė padėtis pablogės dėl infliacijos, didelių pragyvenimo išlaidų ir skurdo senatvėje. Politiniai neramumai ir palaikymas kraštutinėms politinėms pažiūroms kelia papildomą įtampą psichologiniam stabilumui.

Socialinė žiniasklaida ir jos įtaka

Kitas svarbus aspektas, kurio negalima nepastebėti diskusijoje apie psichikos sveikatą, yra socialinė žiniasklaida. Lancet komisijos ekspertai tai apibūdina kaip galimą pavojaus šaltinį. Jie didina izoliacijos jausmą ir neigiamai veikia jaunų žmonių tapatybės raidą. Nuolatinis lyginimas su kitais ir su tuo susiję nerealūs gyvenimo standartai gali sukelti didelį emocinį stresą.

Reikalavimai geresnei psichikos stresą patiriantiems jaunuoliams palaikyti ir gydyti yra aiškūs: terapijos pasiūla turi būti gerokai išplėsta ir prieinamesnė. Daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją, dažnai trūksta reikiamų terapeutų ir klinikų, kurios galėtų padėti nuo nerimo ir kitų psichinių ligų.

„Lancet“ ekspertų grupė ragina permąstyti politiką ir socialines paslaugas, siekiant pagerinti paramą jaunimui. Tikslas turėtų būti pasiūlyti šioms kartoms pagalbą, kurios jiems reikia, kad jie atrodytų psichiškai sveiki ir atsparūs ateičiai.

Vokietijoje psichologinių krizių ištiktiems žmonėms yra galimybė pasitraukti, pavyzdžiui, konsultavimas telefonu, kuris teikia pagalbą visą parą. Užklausos yra anoniminės ir nemokamos – tai svarbus kontaktinis taškas daugeliui, kuriems reikia pagalbos ir nereikia išeiti.

Didėjantis psichologinės pagalbos poreikis yra neabejotinas ir atėjo laikas šiam klausimui iškilti viešų diskusijų centre. Supratimas ir ankstyva intervencija yra būtini, kad šiuolaikinis jaunimas turėtų geresnę psichinę sveikatą.