Valgydami itin perdirbtą maistą, galite pakeisti jūsų smegenų alkio ir atlygio grandines

Valgydami itin perdirbtą maistą, galite pakeisti jūsų smegenų alkio ir atlygio grandines

Naujas smegenų vaizdavimo tyrimas rodo, kaip itin perdirbtas maistas keičia apetito grandines ir kelia susirūpinimą dėl šių kasdienių produktų, kurie gali pakeisti mūsų mitybos įpročius iš vidaus.

McGill universiteto ir Helsinkio universiteto mokslininkų komanda išanalizavo JK Biobank duomenis ir nustatė, kad didelis itin perdirbto maisto suvartojimas yra susijęs su nepalankiomis medžiagų apykaitos ir nutukimo profiliais bei su maitinimu susijusių smegenų dalių smegenų regionų mikrostruktūros pokyčiais.

Tyrimo rezultatai bus paskelbti žurnaleNPJ – Metabolinė sveikata ir ligos.

fone

Jaunesni suaugusieji ir miesto gyventojai daugiausia vartojo itin perdirbto maisto – toks demografinis modelis išliko net ir prisitaikius prie pajamų, išsilavinimo ir fizinio aktyvumo.

Itin perdirbti maisto produktai yra daug energijos turintys produktai, kurie gali sudaryti iki 56% viso suvartojamų kalorijų. Jų vartojimas visame pasaulyje sparčiai didėja, daugiausia dėl patogumo, įperkamumo ir skonio.

Didelis itin perdirbto maisto vartojimas gali padidinti įvairių neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ir smegenų kraujagyslių ligas, riziką. Šie maisto produktai taip pat yra susiję su didesne pažinimo sutrikimų (demencijos) rizika.

Naujausi klinikiniai duomenys rodo priežastinį ryšį tarp itin perdirbto maisto prieinamumo, persivalgymo ir galimo nutukimo. Atsižvelgiant į tai, tyrimai su gyvūnais rodo, kad itin perdirbtų maisto produktų įtaka su maitinimu susijusiems smegenų regionams gali lemti tolesnį šių maisto produktų perteklių.

Dabartiniame tyrime mokslininkai norėjo ištirti, ar itin apdoroto maisto vartojimas keičia smegenų struktūrinį vientisumą ir ar šie maisto produktai daro poveikį dėl medžiagų apykaitos pokyčių, susijusių su nutukimu, ar per nuo nutukimo nepriklausomus mechanizmus.

Studijų dizainas

Tyrėjai išanalizavo 33 654 JK Biobanko dalyvių duomenis – didelio masto duomenų bazę ir tyrimų šaltinį, kuriame yra genetiniai, gyvenimo būdo ir sveikatos duomenys bei biologiniai mėginiai iš daugiau nei 500 000 žmonių.

Studijų rezultatai

Šiuose maisto produktuose esantys emulsikliai ir dirbtiniai saldikliai gali tiesiogiai dirginti žarnyno gleivinę ir, remiantis autorių hipoteze, pasiekti smegenis per žarnyno ir smegenų ašį.

Metabolinių parametrų analizė atskleidė, kad itin apdoroto maisto vartojimas žymiai sumažino didelio tankio lipoproteinų (DTL) ir C reaktyviojo baltymo (CRP; uždegimo žymuo), trigliceridų ir glikuoto hemoglobino (glikemijos kontrolės matas) koncentraciją kraujyje.

Kalbant apie širdies ir nutukimo žymenis, analizė parodė, kad itin apdoroto maisto vartojimas žymiai sumažino kraujospūdį ir kūno masės indeksą (KMI), juosmens ir klubų santykį bei visceralinį riebalinį audinį.

Maistinių medžiagų profilio analizė atskleidė, kad šie maisto produktai yra susiję su padidėjusiu viso cukraus, natrio ir sočiųjų riebalų suvartojimu.

Šie stebėjimai kartu pabrėžia itin perdirbto maisto vartojimo ryšį su įvairiomis kardiometabolinėmis, antropometrinėmis ir dietinėmis priemonėmis.

Itin perdirbto maisto įtaka smegenų struktūrai

Dalyvių magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) analizė atskleidė, kad itin apdoroto maisto suvartojimas buvo susijęs su pakitusiomis audinių mikrostruktūromis keliuose smegenų regionuose (nucleus accumbens, pagumburio, pallidum, putamen ir amygdala), dalyvaujančių kontroliuojant maitinimosi elgesį.

Konkrečiai, tyrime nustatyta, kad pagumburio ląstelėje yra padidėjusi ląstelė (vertinama kaip gliozė), o difuzijos MRT rodikliai parodė sumažėjusį ląstelių skaičių ir padidėjusį tarpląstelinį plotą nucleus accumbens, putamen ir pallidum.

Pažymėtina, kad tyrime nustatyta, kad UPF suvartojimas buvo susijęs su padidėjusiu CRP lygiu, sumažėjusiu DTL lygiu ir padidėjusiu KMI, o tai prisideda prie stebimų su žieviniu maitinimu susijusių smegenų struktūrų pokyčių arba atsiranda nepriklausomai nuo šių veiksnių.

Ištirkite reikšmę

Net ir nedideli kasdieniai apsikeitimai: kiekvienas 10 % padidintas suvartojamo itin perdirbto maisto kiekis koreliuoja su išmatuojamais smegenų pokyčiais, atitinkančiais du papildomus vištienos grynuolius per dieną.

Tyrimas sieja didelį itin perdirbto maisto suvartojimą su pakitusiais medžiagų apykaitos žymenimis, padidėjusiu nutukimu ir smegenų regionų, susijusių su šėrimo elgesiu, pokyčiais per nutukimo kelius ir nepriklausomus mechanizmus. Pavyzdžiui, pagumburio pokyčius lėmė KMI, o branduolio accumbens ir pallidum pokyčiai įvyko nepriklausomai nuo nutukimo ir buvo iš dalies susiję su uždegimu ir dislipidemija.

Tyrimas taip pat rodo, kad pastebėtus smegenų struktūrų pokyčius gali lemti šių maisto produktų sukelta dislipidemija, uždegimas ar nutukimas. Tačiau popieriniai užrašai buvo maži ir dideli.

Tyrime taip pat pripažįstama, kad itin perdirbtuose maisto produktuose esantys maisto priedai gali pakeisti žarnyno mikrobiotos sudėtį, prisidėti prie imuninės sistemos išjungimo ir sisteminio uždegimo.

Tyrimo stebėjimai apie struktūrinius smegenų pokyčius rodo, kad sumažėja ląstelių kūnų skaičius ir padidėja tarpląstelinės erdvės tūris – tai būdingi neurodegeneracinio proceso, galinčio sukelti neurouždegimą, požymiai.

Tyrėjai minėjo, kad neurouždegimas gali turėti įtakos itin perdirbto maisto sukeltiems valgymo elgesio pokyčiams. Jie taip pat mini dvikrypčio ryšio galimybę, kai itin apdoroto maisto vartojimas padidina norą valgyti daugiau tokio maisto, paveikdamas smegenų atlygio centrą (nucleus accumbens) dėl uždegimo, nepriklausomo nuo KMI.

Tyrėjai taip pat pabrėžė pallidum, kito smegenų regiono, susijusio su atlygio apdorojimu ir motyvavimu, įtraukimą į šiuos dvikrypčius santykius, kurie, jų nuomone, gali lemti sprendimus dėl maisto.

Įtikinamos tyrimo išvados apima struktūrinius migdolinio kūno ir talamo pokyčius, susijusius su itin perdirbto maisto vartojimu. Migdolinis kūnas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant maitinimosi elgesį, susijusį su apdovanojimais, o talamas yra susijęs su emociniu ir motyvuotu elgesiu, pvz., baime ir atlygiu.

Daugumoje tyrimų, kuriuose nagrinėjamas itin perdirbto maisto poveikis sveikatai, pabrėžiamas mitybos faktorių, tokių kaip mažas skaidulų kiekis ir daug sočiųjų riebalų, cukraus ir natrio, indėlis.

Dabartiniame tyrime į pirminę analizę įtrauktos konkrečios maistinės medžiagos (bendras cukrus, sotieji riebalai ir natris), kurios dažniausiai yra susijusios su ligų paplitimu ir gali turėti įtakos valgymo elgesiui. Pirminė analizė taip pat kontroliavo daugybę kitų painiavos veiksnių, galinčių turėti įtakos valgymo elgesiui.

Todėl tyrimo rezultatai interpretuojami kaip nepriklausomi nuo maistinių medžiagų kiekio, socialinės ir ekonominės būklės, fizinio aktyvumo ir rūkymo bei alkoholio vartojimo. Tačiau dėl stebėjimo tyrimo plano negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp itin perdirbto maisto suvartojimo ir smegenų struktūrinių pokyčių.

Šaltiniai: