Sveikatos sistema ties riba: kas išgelbės sveikatos apsaugą Vokietijoje?

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Prof. Dr. Thomas Kolbas analizuoja privalomojo sveikatos draudimo ateitį ir siūlo reformas sveikatos sistemai stabilizuoti.

Prof. Dr. Thomas Kolb analysiert die Zukunft der GKV und vorgeschlagene Reformen zur Stabilisierung des Gesundheitssystems.
Prof. Dr. Thomas Kolbas analizuoja privalomojo sveikatos draudimo ateitį ir siūlo reformas sveikatos sistemai stabilizuoti.

Sveikatos sistema ties riba: kas išgelbės sveikatos apsaugą Vokietijoje?

Dabartinėje Vokietijos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo analizėje sveikatos ekonomistas prof. dr. Thomas Kolbas nagrinėja įstatymų nustatyto sveikatos draudimo (GKV) iššūkius ir būtinas reformas. Kolbo teigimu, 2024 m. privalomojo sveikatos draudimo išlaidos sieks apie 327 milijardus eurų, o trečdalis šių išlaidų bus skirta stacionarinei priežiūrai. Dar trečdalis išleidžiama ambulatorinėms medicinos paslaugoms ir receptiniams vaistams. Bendros sveikatos išlaidos, įskaitant privatų sveikatos draudimą (PKV) ir asmenines įmokas, kasmet sudaro apie 500 milijardų eurų, o tai sudaro 13% bendrojo vidaus produkto. Kolbas taip pat aptarė būtinybę stebėti socialinio draudimo įmokas, kad ateityje neapkrautų darbo užmokesčio kaštai.

Savo pastabose Kolbas, be kita ko, rekomendavo privatų sveikatos draudimą integruoti į įstatymų numatytą sveikatos draudimą ir į sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bazę įtraukti kitų rūšių pajamas. Taip pat reikėtų pagalvoti apie dalinį nemokamo šeimos narių bendro draudimo pakeitimą. Siūloma pirminės sveikatos priežiūros gydytojų sistema galėtų prisidėti prie geresnio pacientų valdymo ir didesnio sistemos skaidrumo. Į didesnes įmokas buvo žiūrima kaip į skaidrumo kūrimo priemonę, tačiau paciento kvito įvedimas nepavyko dėl apdraustojo nesidomėjimo. Kolbas taip pat kritikavo pernelyg didelius biurokratinius dokumentų reikalavimus.

Sveikatos sistemos finansavimas ir išlaidos

Iš GKV finansavimo struktūros matyti, kad 2022 metais apie 53% sveikatos išlaidų teko įstatyminiam sveikatos draudimui. Daugiau nei du trečdalius išlaidų padengė socialinio draudimo teikėjai, o privatus sveikatos draudimas – tik 7,7%. Pati GKV 2022 metais išleido beveik 289 mlrd. eurų, o didžiausios paslaugų išlaidos buvo gydymo stacionare (32,1 proc.), vaistų tiekimo (17,8 proc.) ir ambulatorinio gydymo (16,8 proc.) srityse. GKV finansuojama vienodomis apdraustųjų ir darbdavių įmokomis, o bendras įmokų tarifas – 14,6% bendrųjų darbo pajamų, o 2024 m. papildomai mokama vidutiniškai 1,7%.

Be to, nuo 2004 m. taikoma federalinė subsidija įstatymų nustatytam sveikatos draudimui, kuri 2017 m. buvo nustatyta 14,5 milijardo eurų per metus. Papildomi mokėjimai už GKV paslaugas sudaro 10% išlaidų, svyruojančių nuo minimalios 5 eurų iki maksimalios 10 eurų už paslaugą. 2022 metais nuo papildomų išmokų buvo atleisti 276 000 apdraustųjų, iš jų 4,38 mln. Nors privatus sveikatos draudimas (PKV) grindžiamas individualiais rizikos veiksniais, jo įmokos didėja su amžiumi, nepriklausomai nuo pajamų lygio. Politiniai ginčai dėl GKV ir PKV pirmiausia sukasi apie subjektyvų teisingumo deficitą, o šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl piliečių draudimo šioms neteisybėms ištaisyti.