Krizių įvaldymas: taip mūsų psichinė imuninė sistema stiprina mūsų psichiką!

Šiuolaikinėje visuomenėje didėja psichologinis stresas, dėl kurio daugėja pranešimų apie negalavimus. Apie tai kalba neurologijos profesorius Volkeris Buschas. Jis aiškina, kad kasdienis informacijos antplūdis, apimantis ir teigiamas, ir neigiamas naujienas, turi būti aktyviai apdorotas.

Buschas pabrėžia, kad nors žmonės iš esmės yra atsparūs, jie gali būti priblokšti, kai susilieja per daug neigiamos įtakos. Šie įtempimai apima asmeninius aspektus, tokius kaip ginčai santykiuose ar stresas darbe, taip pat pasaulinės įtakos, pavyzdžiui, infliacija ar karas Europoje. Buscho teigimu, šių veiksnių derinys šiuo metu yra didelis ir kelia didelį krūvį žmonių psichikai.

Psichikos apsaugos mechanizmas

Psichologinės gerovės kontekste Buschas kalba apie „psichinę imuninę sistemą“, kuri veikia kaip apsauginis mechanizmas nuo psichologinio streso. Jis pateikia pavyzdžių: Neigiamas komentaras apie tramvajų pastebimas tik trumpai ir greitai apdorojamas, o pažįstamo mirtis sukelia liūdesį, tačiau laikui bėgant to mažėja. Ši psichinė imuninė sistema padeda žmonėms įveikti psichologinį stresą ir galiausiai gali paskatinti asmeninį augimą.

Psichinė imuninė sistema veikia panašiai kaip fizinė imuninė sistema, stiprindama psichologinį atsparumą. Buscho teigimu, iššūkiai ir krizės gali paskatinti žmones tapti ramesniais ir stipresniais.

Nereikėtų nuvertinti psichologinio streso padarinių. Remiantis išsamiais tyrimų rezultatais, psichologinis stresas gali turėti įtakos psichinei, emocinei ir fizinei savijautai. Išoriniai rizikos veiksniai, apkraunantys psichiką, silpnina psichinę imuninę sistemą ir padidina jautrumą stresui bei psichinėms ligoms, kaip paaiškinta Atsparumo akademijos svetainėje.

Psichikos sveikatos rizikos veiksniai

Darbo vietoje dažni streso veiksniai, tokie kaip triukšmas, laiko spaudimas ir nuolatinis prieinamumas, sukelia stresą, nuovargį, susikaupimo stoką ir dirglumą. Ilgalaikis per didelis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, nes stresas, kuris iš pradžių tarnauja kaip organizmo apsauginis mechanizmas, gali turėti ir aktyvinantį (eustresą), ir neigiamą (distress) poveikį. Netinkamas darbo krūvis atsiranda tada, kai darbo reikalavimai neatitinka turimų išteklių.

Siekdami sumažinti psichologinę įtampą darbo vietoje, atsakomybę turi prisiimti ir darbdaviai, ir asmenys. Tokios priemonės kaip darbdavių atliekami rizikos vertinimai ir individualaus atsparumo stiprinimas yra labai svarbios. Atsparumas, apibrėžiamas kaip vidinė jėga susidoroti su stresu, vis dažniau laikomas svarbiu elementu. Sebastianas Mauritzas, atsparumo ekspertas, pabrėžia šios temos aktualumą savo darbe.