Psichikos sveikata ir socialinė žiniasklaida: dėmesio centre galimybės ir rizika

Psichikos sveikata ir socialinė žiniasklaida: dėmesio centre galimybės ir rizika

Vis dažniau socialiniuose tinkluose galima rasti žmonių, kurie kalba apie psichikos ligas ir bando jas paaiškinti. Tokios platformos kaip Instagram ir TikTok ypač siūlo įvairų turinį šiomis temomis. Svarbu atsižvelgti ir į teigiamus šios informacijos aspektus, ir apie riziką.

Psichologinio turinio atsiradimas socialiniuose tinkluose

Psichologų ir psichologiškai orientuotų pasauliečių buvimas socialinėje žiniasklaidoje pastaraisiais metais labai išaugo. Žiniasklaidos psichologo Joachimo Schmidto teigimu, šia informacija dažnai dalijamasi nekritiškai, todėl žmonėms, kurie galbūt nuo jos neserga, nustatomos tokios diagnozės kaip ADHD ar depresija. „Tai didelė tema“, – sako Schmidtas, atkreipiantis dėmesį į savidiagnostikos pavojus, kurie daugeliu atvejų gali būti netikslūs ar net pavojingi.

Teigiamas nušvitimo poveikis

Nepaisant rizikos, yra ir teigiama pusė. Psichologė Angelina Hahn pabrėžia, kad vieša diskusija apie psichikos sveikatą gali padėti didinti sąmoningumą. Atrodo, kad ypač jaunoji karta yra atviresnė šiai temai: „Svarbu, kad daugiau žmonių kalbėtų apie psichines ligas, ypač tokioje aplinkoje, kuri anksčiau buvo tabu“, – aiškina Hahnas. Tai gali padėti nukentėjusiems žmonėms lengviau kreiptis pagalbos.

Įžvalga apie psichikos ligų sudėtingumą

Psichikos ligų įvairovė – nuo ​​nerimo iki nuotaikos sutrikimų – akivaizdi ir socialiniuose tinkluose. Vokietijos psichiatrijos ir psichoterapijos draugijos duomenimis, maždaug 25 % suaugusiųjų Vokietijoje kasmet kenčia nuo psichikos ligų. Tačiau tik apie 18,9% nukentėjusiųjų kreipiasi į specialistus. Tai gali reikšti, kad daugelis žmonių nepripažįsta savo ligos sunkumo arba bijo būti stigmatizuoti.

Savidiagnostikos pavojai

Vokietijos psichologų profesinė asociacija perspėja, kad savidiagnostika iš socialinių tinklų dažnai neatitinka individualių poreikių. Asociacijos prezidentas Thordis Bethlehem pabrėžia, kad krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms sunku atpažinti savo stiprybes ir išteklius. Dėmesys trūkumui gali padaryti jus jautresnius klaidingoms diagnozėms ir bendriems patarimams, kurie nėra pritaikyti jūsų situacijai.

Kvietimas kritiškai apmąstyti

Didžiulis informacijos apie psichinę sveikatą kiekis socialiniuose tinkluose reikalauja kritinės analizės. Vartotojai turėtų sąmoningai savęs paklausti, kokius šaltinius jie kreipiasi ir kokia jų reputacija. Tai gali būti sudėtinga, ypač tuo metu, kai informacijos sklaida dažnai yra greitesnė nei jos patikrinimas. Nepaisant to, tikslas išlieka aiškus: per švietimą ir diskusijas turėtų būti atvertas kelias, kad nukentėjusieji galėtų rasti jiems reikalingą pagalbą.