Faktinis sutrikimas

Faktinis sutrikimas

apžvalga

Faktinis sutrikimas yra rimtas psichikos sutrikimas, kai kas nors apgaudinėja kitus, parodydamas, kad jis serga, tyčia susirgo arba kenkia sau. Faktinis sutrikimas taip pat gali atsirasti, kai šeimos nariai ar globėjai klaidingai vaizduoja kitus, pavyzdžiui, vaikus, sergančius, sužeistus ar sutrikusius.

Faktinio sutrikimo simptomai gali būti nuo lengvo (šiek tiek padidėję simptomai) iki sunkių (anksčiau vadintų Miunhauzeno sindromu). Asmuo gali sugalvoti simptomus ar net manipuliuoti medicininiais tyrimais, kad įtikintų kitus, kad gydymas, pavyzdžiui: B. reikalinga didelės rizikos operacija.

Faktinis sutrikimas nėra tas pats, kas sugalvoti medicinines problemas praktiniam naudojimui, pavyzdžiui: B. išeiti iš darbo ar laimėti ieškinį. Nors žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, žino, kad sukelia savo simptomus ar ligą, jie gali nesuprasti savo elgesio priežasčių arba suvokti, kad turi problemų.

Faktinius sutrikimus sunku atpažinti ir sunku gydyti. Tačiau medicininė ir psichiatrinė pagalba yra labai svarbi siekiant išvengti rimtų sužalojimų ir net mirties, kurią sukelia šiam sutrikimui būdingas savęs žalojimas.

Simptomai

Faktiniai sutrikimo simptomai apima ligos ar sužalojimo imitavimą ar sukėlimą arba simptomų ar sutrikimų perdėjimą, siekiant apgauti kitus. Žmonės, turintys šį sutrikimą, labai stengiasi nuslėpti savo apgaulę, todėl gali būti sunku atpažinti, kad jų simptomai iš tikrųjų yra rimto psichikos sutrikimo dalis. Jie ir toliau apgaudinėja net negaudami jokios akivaizdžios naudos ar atlygio arba susidūrę su objektyviais įrodymais, kurie nepatvirtina jų teiginių.

Faktinio sutrikimo požymiai ir simptomai gali būti:

Protingos ir įtikinamos medicininės ar psichologinės problemos

• Umfangreiches Wissen über medizinische Begriffe und Krankheiten
• Vage oder widersprüchliche Symptome
• Bedingungen, die sich ohne ersichtlichen Grund verschlechtern
• Zustände, die nicht wie erwartet auf Standardtherapien ansprechen
• Sich von vielen verschiedenen Ärzten oder Krankenhäusern behandeln lassen, wozu auch die Verwendung eines falschen Namens gehören kann
• Abneigung, Ärzten zu erlauben, mit Familie oder Freunden oder anderen medizinischen Fachkräften zu sprechen
• Häufige Krankenhausaufenthalte
• Bereitschaft zu häufigen Tests oder riskanten Operationen
• Viele OP-Narben oder Hinweise auf zahlreiche Eingriffe
• Wenig Besuch im Krankenhaus
• Streit mit Ärzten und Personal

Faktinis sutrikimas, primestas kitam

Netikras sutrikimas, primestas kitam (anksčiau pagal įgaliojimą vadinamas Miunhauzeno sindromu) įvyksta, kai kas nors melagingai tvirtina, kad kitam asmeniui būdingi fiziniai ar psichologiniai ligos požymiai ar simptomai arba jis kenkia kitam asmeniui, siekdamas apgauti kitus.

Žmonės, turintys šį sutrikimą, vaizduoja kitą asmenį kaip sergantį, sužeistą ar neveikiantį ir teigia, kad reikalinga medicininė pagalba. Paprastai tai reiškia, kad vienas iš tėvų kenkia vaikui. Dėl šios formos prievartos vaikas gali rimtai susižaloti arba gauti nereikalingą medicininę priežiūrą.

Kaip žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, klastoja ligą

Kadangi žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, tampa ekspertais, apsimetančiais simptomus ir ligas arba padarydami sau tikrus sužalojimus, sveikatos priežiūros specialistams ir artimiesiems gali būti sunku nustatyti, ar ligos yra tikros, ar ne.

Žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, sugalvoja simptomus arba sukelia ligą įvairiais būdais, pavyzdžiui:

• Übertreibung bestehender Symptome. Selbst wenn ein tatsächlicher medizinischer oder psychischer Zustand vorliegt, können sie die Symptome übertreiben, um kränker oder beeinträchtigter zu erscheinen, als es der Fall ist.
• Geschichten erfinden. Sie können Angehörigen, Angehörigen der Gesundheitsberufe oder Selbsthilfegruppen eine falsche Krankengeschichte geben, indem sie beispielsweise behaupten, Krebs oder AIDS gehabt zu haben. Oder sie können Krankenakten fälschen, um auf eine Krankheit hinzuweisen.
• Vorgetäuschte Symptome. Sie können Symptome wie Bauchschmerzen, Krampfanfälle oder Ohnmacht vortäuschen.
• Selbstverletzung verursachen. Sie können sich zum Beispiel krank machen, indem sie sich Bakterien, Milch, Benzin oder Kot injizieren. Sie können sich verletzen, schneiden oder verbrennen. Sie können Medikamente wie Blutverdünner oder Medikamente gegen Diabetes einnehmen, um Krankheiten vorzutäuschen. Sie können auch die Wundheilung beeinträchtigen, wie z. B. das Wiedereröffnen oder Infizieren von Schnitten.
• Manipulation. Sie können medizinische Instrumente manipulieren, um die Ergebnisse zu verfälschen, wie z. B. das Aufheizen von Thermometern. Oder sie können Labortests manipulieren, indem sie beispielsweise ihre Urinproben mit Blut oder anderen Substanzen kontaminieren.

Kada eiti pas gydytoja?

Žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, gali suvokti sužalojimo ar net mirties riziką dėl savęs žalojimo arba gydymo, kurio jie ieško, tačiau jie negali kontroliuoti savo elgesio ir vargu ar kreipsis pagalbos. Net ir susidūrę su objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, vaizdajuoste, kad jie sukelia ligą, jie dažnai tai neigia ir atsisako psichiatrinės pagalbos.

Jei manote, kad mylimas žmogus perdeda ar apsimeta sveikatos problemomis, gali būti naudinga pabandyti švelniai pasikalbėti apie jūsų rūpesčius. Stenkitės vengti pykčio, nuosprendžio ar konfrontacijos. Be to, stenkitės sustiprinti ir skatinti sveikesnę, produktyvesnę veiklą, o ne sutelkti dėmesį į netinkamus įsitikinimus ir elgesį. Siūlykite paramą ir priežiūrą ir, jei įmanoma, padėkite surasti gydymą.

Jei jūsų mylimasis susižaloja arba bando nusižudyti, skambinkite 911 arba nedelsdami nuveskite jį į greitosios pagalbos skyrių, jei tai saugu.

Priežastys

Faktinio sutrikimo priežastis nežinoma. Tačiau sutrikimą gali sukelti psichologinių veiksnių ir įtemptos gyvenimo patirties derinys.

Rizikos veiksniai

Keletas veiksnių gali padidinti fiktyvaus sutrikimo atsiradimo riziką, įskaitant:

• Kindheitstrauma, wie emotionaler, körperlicher oder sexueller Missbrauch
• Eine schwere Krankheit in der Kindheit
• Verlust eines geliebten Menschen durch Tod, Krankheit oder Verlassenheit
• Vergangene Erfahrungen während einer Zeit der Krankheit und die damit verbundene Aufmerksamkeit
• Ein schlechtes Identitätsgefühl oder Selbstwertgefühl
• Persönlichkeitsstörung
• Depression
• Wunsch, mit Ärzten oder medizinischen Zentren verbunden zu sein
• Arbeite im Gesundheitsbereich

Faktiniai sutrikimai laikomi retais, tačiau nežinoma, kiek žmonių turi šį sutrikimą. Kai kurie žmonės naudoja netikrus vardus, kad išvengtų aptikimo, kai kurie lankosi daugelyje skirtingų ligoninių ir gydytojų, o kai kurie niekada nėra identifikuojami – dėl to sunku gauti patikimą įvertinimą.

Komplikacijos

Žmonės, turintys fiktyvų sutrikimą, yra pasirengę rizikuoti savo gyvybe, kad būtų laikomi sergančiais. Jie dažnai turi ir kitų psichologinių sutrikimų. Dėl to jie susiduria su daugybe galimų komplikacijų, įskaitant:

• Verletzung oder Tod durch selbstverschuldete Erkrankungen
• Schwere Gesundheitsprobleme durch Infektionen oder unnötige Operationen oder andere Eingriffe
• Verlust von Organen oder Gliedmaßen durch unnötige Operationen
• Missbrauch von Alkohol oder anderen Substanzen
• Erhebliche Probleme im täglichen Leben, in Beziehungen und bei der Arbeit
• Missbrauch, wenn das Verhalten einem anderen zugefügt wird

prevencija

Kadangi fiktyvaus sutrikimo priežastis nežinoma, šiuo metu nėra žinomo būdo jo išvengti. Ankstyvas fiktyvaus sutrikimo nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti nereikalingų ir potencialiai pavojingų tyrimų ir gydymo būdų.

Šaltiniai:

1. Faktische Störung. In: Diagnostisches und Statistisches Handbuch Psychischer Störungen DSM-5. 5. Aufl. Arlington, Virginia: American Psychiatric Association; 2013. http://www.psychiatryonline.org. Abgerufen am 31. Januar 2017.
2. Faktische Störung, die dem Selbst auferlegt wird. Merck Manual Professional-Version. http://www.merckmanuals.com/professional/psychiatric-disorders/somatic-symptom-and-related-disorders/factitious-disorder-imposed-on-self. Abgerufen am 31. Januar 2017.
3. Yates GP, et al. Faktische Störung: Eine systematische Überprüfung von 455 Fällen in der Fachliteratur. Allgemeine Krankenhauspsychiatrie. 2016;41:20.
4. Irwin MR, et al. Faktische Störung, die dem Selbst auferlegt wird (Münchhausen-Syndrom). http://www.uptodate.com/home. Zugegriffen am 31. Januar 2107.
5. Ferri FF. Faktische Störung (einschließlich Münchhausen-Syndrom). In: Ferri’s Clinical Advisor 2017. Philadelphia, Pa.: Elsevier; 2017. http://www.clinicalkey.com. Abgerufen am 31. Januar 2017.
6. Marx JA, et al., Hrsg. Faktische Störungen und Simulation. In: Rosens Notfallmedizin: Konzepte und klinische Praxis. 8. Aufl. Philadelphia, Pennsylvania: Saunders Elsevier; 2014. http://www.clinicalkey.com. Abgerufen am 31. Januar 2017.
7. Kahn A, et al. Faktische Störung bei Morbus Crohn: Wiederkehrende Panzytopenie, verursacht durch heimliche Einnahme von 6-Mercaptopurin. Fallberichte in der Gastroenterologie. 2015;9:137.
8. Jones TW, et al. Faktische Störung-durch-Stellvertreter, die fötale Wachstumsbeschränkung simuliert. Geburtshilfe und Gynäkologie. 2015;125:732.
9. Burton MC, et al. Münchhausen-Syndrom durch erwachsenen Proxy: Eine Überprüfung der Literatur. Zeitschrift für Krankenhausmedizin. 2015;10:32.
10. Sawchuk CN (Expertenmeinung). Mayo Clinic, Rochester, Minnesota, 28. Februar 2017.