Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas

apžvalga

In vitro apvaisinimas

Prozess der In-vitro-Fertilisation

In vitro apvaisinimo metu kiaušinėliai surenkami iš subrendusių folikulų kiaušidėje (A). Kiaušialąstė apvaisinama į kiaušialąstę suleidus vieną spermatozoidą arba sumaišius kiaušialąstę su sperma Petri lėkštelėje (B). Apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) perkeliamas į gimdą (C).

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas yra perdėtas atsakas į hormonų perteklių. Paprastai tai pasireiškia moterims, kurios vartoja švirkščiamus hormoninius vaistus, kad paskatintų kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) sukelia kiaušidžių patinimą ir tampa skausmingas.

KHSS gali pasireikšti moterims, kurioms in vitro apvaisinimas (IVF) arba ovuliacija indukuojama injekciniais vaistais. Rečiau KHSS atsiranda vaisingumo gydymo metu, kai vartojami vaistai, tokie kaip: B. Klomifenas.

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais KHSS gali pagerėti savaime, o sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir papildomo gydymo.

Simptomai

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo simptomai dažnai prasideda per savaitę po injekcinių vaistų vartojimo ovuliacijai skatinti, nors kartais gali prireikti dviejų savaičių ar ilgiau, kol simptomai pasirodys. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių ir laikui bėgant gali pablogėti arba pagerėti.

Lengvas ar vidutinio sunkumo KHSS

Lengvo ar vidutinio sunkumo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo simptomai yra šie:

  • Leichte bis mäßige Bauchschmerzen
  • Blähungen im Bauch oder vergrößerte Taille
  • Brechreiz
  • Erbrechen
  • Durchfall
  • Empfindlichkeit im Bereich Ihrer Eierstöcke

Kai kurios moterys, vartojančios injekcinius vaisingumo vaistus, suserga lengva KHSS forma. Paprastai tai praeina maždaug po savaitės. Tačiau pastojant, KHSS simptomai gali pablogėti ir tęstis nuo kelių dienų iki savaičių.

Sunkus KHSS

Jei sergate sunkiu kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromu, gali būti:

  • Schnelle Gewichtszunahme – mehr als 2,2 Pfund (1 Kilogramm) in 24 Stunden
  • Schwere Bauchschmerzen
  • Schwere, anhaltende Übelkeit und Erbrechen
  • Blutgerinnsel
  • Vermindertes Wasserlassen
  • Kurzatmigkeit
  • Enger oder vergrößerter Bauch

Kada eiti pas gydytoja?

Jei gydote nevaisingumą ir jaučiate kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo simptomus, pasakykite gydytojui. Net jei turite lengvą KHSS atvejį, gydytojas norės Jus stebėti dėl staigaus svorio padidėjimo ar simptomų pablogėjimo.

Nedelsdami kreipkitės į savo paslaugų teikėją, jei vaisingumo gydymo metu atsiranda kvėpavimo problemų ar kojų skausmas. Tai gali reikšti skubią situaciją, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Priežastys

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo priežastis nėra visiškai suprantama. Jis vaidina svarbų vaidmenį įtraukiant į jūsų sistemą aukštą žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG) – hormono, kuris paprastai gaminamas nėštumo metu – kiekį. Kiaušidžių kraujagyslės nenormaliai reaguoja į HCG ir pradeda nutekėti skystis. Dėl šio skysčio kiaušidės išsipučia, o kartais dideli kiekiai migruoja į pilvą.

Vaisingumo gydymo metu HCG gali būti skiriamas kaip „sutrikimas“, kad subrendęs folikulas išlaisvintų kiaušinėlį. KHSS paprastai pasireiškia per savaitę po HCG injekcijos. Jei pastojote gydymo ciklo metu, KHSS gali pablogėti, nes jūsų organizmas, reaguodamas į nėštumą, pradeda gaminti savo HCG.

Injekciniai vaisingumo vaistai labiau linkę sukelti KHSS nei gydymas klomifenu – vaistu, kuris yra tabletės, kurią vartojate per burną. Kartais KHSS atsiranda spontaniškai ir nėra susijęs su vaisingumo gydymu.

Rizikos veiksniai

Kartais KHSS pasireiškia moterims be jokių rizikos veiksnių. Yra žinomi veiksniai, didinantys OHSS riziką:

  • Polyzystisches Ovarialsyndrom – eine häufige Fortpflanzungsstörung, die unregelmäßige Menstruationsperioden, übermäßiges Haarwachstum und ein ungewöhnliches Aussehen der Eierstöcke bei der Ultraschalluntersuchung verursacht
  • Große Anzahl von Follikeln
  • Alter unter 35
  • Geringes Körpergewicht
  • Hoher oder steil ansteigender Östradiolspiegel (Östrogen) vor einem HCG-Trigger-Schuss
  • Frühere Folgen von OHSS

Komplikacijos

Sunkus kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas yra retas, tačiau gali būti pavojingas gyvybei. Komplikacijos gali būti:

  • Flüssigkeitsansammlung im Bauch und manchmal in der Brust
  • Elektrolytstörungen (Natrium, Kalium, andere)
  • Blutgerinnsel in großen Gefäßen, normalerweise in den Beinen
  • Nierenversagen
  • Verdrehung eines Eierstocks (Ovarialtorsion)
  • Ruptur einer Zyste in einem Eierstock, die zu schweren Blutungen führen kann
  • Atembeschwerden
  • Schwangerschaftsverlust durch Fehlgeburt oder Abbruch aufgrund von Komplikationen
  • Selten der Tod

prevencija

Kad sumažintumėte tikimybę susirgti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromu, jums reikia individualaus vaisingumo vaistų plano. Tikėtis, kad gydytojas atidžiai stebės kiekvieną gydymo ciklą, įskaitant dažnus ultragarsinius tyrimus, kad patikrintų folikulų vystymąsi ir kraujo tyrimus, kad patikrintų hormonų lygį.

OHSS prevencijos strategijos apima:

  • Medikamente anpassen. Ihr Arzt verwendet die geringstmögliche Dosis von Gonadotropinen, um Ihre Eierstöcke zu stimulieren und den Eisprung auszulösen.
  • Medikamente hinzufügen. Einige Medikamente scheinen das OHSS-Risiko zu verringern, ohne die Wahrscheinlichkeit einer Schwangerschaft zu beeinträchtigen. Dazu gehören niedrig dosiertes Aspirin; Dopaminagonisten wie Carbergolin oder Chinogloid; und Kalziuminfusionen. Die Gabe des Medikaments Metformin (Glumetza) während der ovariellen Stimulation bei Frauen mit polyzystischem Ovarialsyndrom kann helfen, eine Überstimulation zu verhindern.
  • Ausrollen. Wenn Ihr Östrogenspiegel hoch ist oder Sie eine große Anzahl von entwickelten Follikeln haben, kann Ihr Anbieter Sie auffordern, injizierbare Medikamente abzusetzen und einige Tage zu warten, bevor Sie HCG geben, das den Eisprung auslöst. Dies wird als Ausrollen bezeichnet.
  • Vermeidung der Verwendung eines HCG-Trigger-Schusses. Da sich OHSS häufig entwickelt, nachdem eine HCG-Triggerspritze gegeben wurde, wurden Alternativen zu HCG zur Auslösung entwickelt, die Gn-RH-Agonisten wie Leuprolid (Lupron) verwenden, um OHSS zu verhindern oder zu begrenzen.
  • Einfrieren von Embryonen. Wenn Sie sich einer IVF unterziehen, können alle Follikel (reif und unreif) aus Ihren Eierstöcken entfernt werden, um die Wahrscheinlichkeit eines OHSS zu verringern. Reife Follikel werden befruchtet und eingefroren, und Ihre Eierstöcke können sich ausruhen. Sie können den IVF-Prozess zu einem späteren Zeitpunkt fortsetzen, wenn Ihr Körper bereit ist.

Šaltiniai:

  1. Prävention und Behandlung des mittelschweren und schweren ovariellen Überstimulationssyndroms: Eine Richtlinie. Amerikanische Gesellschaft für Reproduktionsmedizin. Fruchtbarkeit und Sterilität. 2016; doi: 10.1016/j.fertnstert.2016.08.048.
  2. Timmons D, et al. Ovarielles Überstimulationssyndrom: Eine Überprüfung für Notfallmediziner. Amerikanisches Journal für Notfallmedizin. 2019; doi: 10.1016/j.ajem.2019.05.018.
  3. DeCherney AH, et al., Hrsg. Assistierte Reproduktionstechnologien: In-vitro-Fertilisation und verwandte Techniken. In: Aktuelle Diagnose & Therapie: Geburtshilfe & Gynäkologie. 12. Aufl. McGraw-Hill-Bildung; 2019. https://accessmedicine.mhmedical.com. Abgerufen am 9. September 2019.
  4. Nelson SM. Prävention und Management des ovariellen Hyperstimulationssyndroms. Thromboseforschung. 2019; doi:10.1016/S0049-3848(17)30070-1.
  5. Busso CE, et al. Management des ovariellen Hyperstimulationssyndroms. https://www.uptodate.com/contents/search. Abgerufen am 11. September 2019.
  6. Kwik M. et al. Pathophysiologie, Behandlung und Prävention des ovariellen Hyperstimulationssyndroms. Aktuelle Meinung in Geburtshilfe und Gynäkologie. 2016; doi:10.1097/GCO.0000000000000284.
  7. Farqhuar C, et al. Management der ovariellen Stimulation für IVF: Narrative Überprüfung der Evidenz, die für die Leitlinien der Weltgesundheitsorganisation bereitgestellt wurde. Reproduktionsbiomedizin online. 2017; doi:10.1016/j.rbmo.2017.03.024.