Tyrimo duomenimis, pratimai po chemoterapijos yra labai svarbūs norint išgyventi nuo gaubtinės žarnos vėžio

Tyrimo duomenimis, pratimai po chemoterapijos yra labai svarbūs norint išgyventi nuo gaubtinės žarnos vėžio

Tarptautinis tyrimas rodo, kad vėžį išgyvenę asmenys, mankštindamiesi po chemoterapijos, gali padidinti jų tikimybę įveikti gaubtinės žarnos vėžį, todėl tai gali pakeisti ilgalaikį išgyvenimą.

Tyrimas:Struktūrinis mokymas po adjuvantinės chemoterapijos gydant gaubtinės žarnos vėžį. Nuotraukų kreditas: SimplyLove / Shutterstock.com

Dabartinis Naujosios Anglijos medicinos žurnalas Tyrimo metu buvo atliktas atsitiktinių imčių 3 fazės tyrimas, siekiant įvertinti, kaip struktūrinės mankštos programos po adjuvantinės chemoterapijos daro įtaką ilgesniam kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumui be ligos.

Storosios žarnos vėžys: įprastinis gydymas ir atkrytis

Kolorektalinis vėžys, taip pat žinomas kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, yra trečias pagal dažnumą vėžio tipas pasaulyje ir turi didelį mirtingumą. Paprastai pacientams, sergantiems III stadijos arba didelės rizikos II stadijos storosios žarnos vėžiu, rekomenduojama operacija ir adjuvantinė chemoterapija.

Netrukus po operacijos šie pacientai nuo trijų iki šešių mėnesių gydomi kapecitabinu ir oksaliplatina (Capox), 5-fluorouracilu ir oksaliplatina (FOLFOX) arba monoterapija fluorpirimidinu. Be šalutinio poveikio, ši gydymo strategija pasižymi dideliu atkryčių dažniu. Todėl, siekiant pagerinti šių pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą, skubiai reikia naujų intervencijų.

Ikiklinikiniai tyrimai parodė teigiamą pratimų poveikį vėžio augimo mažinimui. Stebėjimo tyrimai taip pat parodė, kad storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams, kurie po gydymo užsiima rekreacine fizine veikla, vėžio pasikartojimo ir mirties rizika yra mažesnė.

Tačiau ankstesni stebėjimo tyrimų įrodymai neįrodė galutinio priežastinio ryšio dėl tyrimo plano apribojimų. Tolesni tyrimai yra svarbūs norint suprasti, kaip pratimai pagerina gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio rezultatus po operacijos ir adjuvantinės chemoterapijos.

Apie studiją

Kanados vėžio tyrimų grupė (CCTG) pradėjo Co.21 gaubtinės žarnos sveikatos ir mokymosi visą gyvenimą pokyčių (iššūkio) tyrimą, siekdama palyginti sveikatos priežiūros medžiagų (sveikatos mokymo) arba šių medžiagų derinį su struktūrine mankštos programa (treniruote) per trejus metus pacientams, sergantiems gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, baigusiems adjuvantinę chemoterapiją.

Visi dalyviai baigė III stadijos arba didelės rizikos II stadijos gaubtinės žarnos adenokarcinomos rezekciją, po kurios buvo taikoma adjuvantinė chemoterapija. Šie pacientai iš pradžių mankštinosi mažiau nei 150 minučių per savaitę vidutinio ar lengvo intensyvumo mankštos.

Rytų kooperacinė onkologijos grupė (ECOG) vertindama negalios lygį taikė 5 balų metodą. Didesni skaičiai šioje skalėje rodo didesnę negalią. Visi tinkami pacientai galėjo atlikti bent 6 minučių ėjimo testus arba dviejų lygių submaksimalaus bėgimo takelio testą.

Pacientai buvo atsitiktinai suskirstyti į sveikatos mokymo ir mankštos grupes santykiu 1:1. Sveikatos ugdymo grupei priskirti pacientai gavo su fiziniu aktyvumu ir sveika mityba susijusią medžiagą. Priešingai, pratimų grupės dalyviai gavo tą pačią medžiagą ir pratimų vadovą, skirtą išgyvenusiems gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį. Pratimų grupės dalyviai taip pat gavo trejus metus sertifikuoto fizinio aktyvumo konsultanto vadovavimo.

Paramos programa buvo suskirstyta į tris etapus pagal terminą ir apibrėžtą paramą. Per pirmuosius šešis programos mėnesius (1 etapas) pratimų grupių dalyviai dalyvavo 12 privalomų asmeninių elgesio palaikymo užsiėmimų, suplanuotų kas dvi savaites, 12 privalomų prižiūrimų pratimų ir dar 12 prižiūrimų pratimų per kitas savaites.

Antrus šešis programos mėnesius (2 fazė) pacientai lankėsi asmeniškai arba nuotoliniu būdu kas dvi savaites, taip pat vieną prižiūrimą mankštą, kai lankėsi asmeniškai.

Per paskutinius dvejus tyrimo metus (3 fazė) pacientai privalėjo lankyti 24 privalomus mėnesinius asmeninio arba nuotolinio elgesio palaikymo seansus, kartu su prižiūrima mankšta, jei pacientas buvo lankomas asmeniškai.

Treniruočių programa buvo siekiama padidinti aerobinių pratimų skaičių atliekant bent dešimt medžiagų apykaitos ekvivalentų užduočių (MET) per pirmuosius du ketvirčius. Tada buvo siekiama išlaikyti arba dar padidinti šį rodiklį per likusius 2,5 metų.

Studijų rezultatai

2009–2024 m. 889 pacientai buvo įdarbinti iš 55 vietų Kanadoje ir Australijoje. Šiame tyrime 445 pacientai buvo atsitiktinai priskirti mankštos grupei, o 444 – sveikatos mokymo grupei. Vidutinis pacientų amžius – 61 metai; 90% kohortos sirgo III stadijos liga, o 61% buvo gydomi FOLFOX.

Pirmajame etape intervencijos laikymasis ir fizinio aktyvumo pokyčiai buvo įvertinti 83% 12 privalomų elgesio palaikymo seansų, 79% 12 privalomų prižiūrimų pratimų ir 20% 12 rekomenduojamų prižiūrimų pratimų metu.

Antrojo etapo metu 12 privalomų elgesio palaikymo seansų laikymasis sumažėjo iki 68 %, o 12 rekomenduojamų prižiūrimų treniruočių – 54 %. 3 fazės laikymosi rodikliai buvo 63 % 24 privalomų elgesio palaikymo sesijų ir 44 % 24 rekomenduojamų prižiūrimų treniruočių metu.

Regresijos modelis parodė, kad per trejus metus trukusią intervenciją pratimų grupės pacientai išlaikė didesnį pagerėjimą nei sveikatos mokymo grupės. Šie patobulinimai atitiko vidutinį ar intensyvų fizinį aktyvumą, maksimalų deguonies suvartojimą ir 6 minučių atstumą pėsčiomis.

Laisvalaikio ir pagrindinės pramoginės fizinės veiklos skirtumas tarp grupių svyravo nuo 5,2 iki 7,4 MET valandos per savaitę. Numatytas maksimalus deguonies suvartojimas pagerėjo nuo 1,3 iki 2.

7 ml/kg/min ir skirtumas tarp grupių 6 minučių ėjimo atstumu nuo 13 iki 30 metrų. Buvo pastebėti minimalūs skirtumai tarp grupių pagal kūno svorį arba juosmens apimtį.

Vidutiniškai 7,9 metų stebėjimo laikotarpiu 93 ir 131 pacientas mankštos grupėje ir sveikatos mokymo grupėje patyrė pasikartojančią ligą, naują pirminį vėžį arba mirtį. Tai atitiko ligos pasikartojimo, naujo pirminio vėžio ar mirties rizikos santykį 0,72, palankesnį mankštos grupei.

Pažymėtina, kad penkerių metų išgyvenamumas be ligų buvo žymiai ilgesnis mankštos grupėje (80,3%), palyginti su sveikatos mokymo grupe (73,9%). Pratimų grupė taip pat pagerino bendrą išgyvenamumą, o mirties rizikos koeficientas buvo 0,63. Bendras 8 metų išgyvenamumas buvo 90,3% pratimų grupėje ir 83,2% sveikatos mokymo grupėje.

Be to, mankštos grupės pacientai labiau pagerėjo fizinio funkcionavimo poskalėje nei sveikatos mokymo grupėje. Po šešių mėnesių SF-36 fizinio funkcionavimo subskalės pagerėjimas buvo 7,1 balo pratimų grupėje ir 1,3 balo sveikatos mokymo grupėje. Šie patobulinimai tęsėsi trejus metus.

Saugumo analizė parodė, kad 82,0 % pacientų mankštos grupėje ir 76,4 % sveikatos mokymo grupės pacientų patyrė bent vieną nepageidaujamą bet kurios klasės reiškinį.

Nepageidaujami raumenų ir kaulų sistemos reiškiniai pasireiškė 18,5% pacientų mankštos grupėje ir 11,5% sveikatos mokymo grupėje. Tik 10% raumenų ir kaulų sistemos įvykių pratimų grupėje buvo susiję su pratimų intervencija. Trys ar daugiau nepageidaujamų reiškinių pasireiškė 15,4% pratimų grupės ir 9,1% sveikatos mokymo grupės.

Tyrimo apribojimai apima lėtą įdarbinimą, atrankos šališkumą geriau funkcionuojančių pacientų atžvilgiu ir mažesnį, nei tikėtasi, įvykių dažnį. Pratimų grupė taip pat gavo daugiau socialinių kontaktų per elgesio palaikymą, kuris galėjo turėti tam tikrą įtaką.

Be to, fizinis aktyvumas, apie kurį pranešama apie save, gali būti šališkas. Tyrime nebuvo įvertinta, ar mankšta prieš chemoterapiją ar jos metu duos panašią ar didesnę naudą. Pratimų programa, pradėta netrukus po adjuvantinės chemoterapijos, lėmė žymiai ilgesnį storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą be ligos.

Rezultatai taip pat patvirtina, kad pagerėjo bendras išgyvenamumas ir fizinė funkcija, padidėję raumenų ir kaulų sistemos nepageidaujami reiškiniai.

Diplomas

Struktūrinės mankštos programos, pradėtos netrukus po chemoterapijos, žymiai pagerino gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą be ligų ir bendrą išgyvenamumą, palyginti su pacientais, kurie gavo vien standartinį sveikatos mokymą.

Tai suteikia galingą, įrodymais pagrįstą gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio išgyvenimo strategiją ir pabrėžia būtinybę investuoti į struktūrizuotas elgesio palaikymo programas, kad būtų galima suprasti visą naudą.

Atsisiųskite savo PDF kopiją dabar!

Šaltiniai: