Visuomenės pasitikėjimas mokslu visame pasaulyje išlieka pastovus

Visuomenės pasitikėjimas mokslu visame pasaulyje išlieka pastovus

Tyrimas rodo didelį pasitikėjimą mokslininkais, tačiau papildo atvirumo ir prioritetų spragas.

Šiuolaikinio mokslo atsiradimas atnešė esminių pokyčių žmogaus gyvenime ir mintyse, dažnai tradicinius įsitikinimus pakeisdamas įrodymais pagrįstomis praktikomis. Tačiau pastaraisiais metais iškilo susirūpinimas, kad pasitikėjimas mokslu gali susilpnėti.

Tyrimas, paskelbtas mŽmogaus elgesio prigimtisNeseniai išnagrinėta visuomenės nuomonė 68 šalyse, siekiant ištirti šio suvokto nuosmukio mastą ir jo priežastis.

Kodėl visuomenė pasitiki mokslo klausimais

Pasitikėjimas mokslu yra svarbus skatinant visuomenės įsitraukimą į įrodymais pagrįstą politiką tokiose svarbiose srityse kaip sveikata, klimato kaita ir ligų valdymas. Kai pasitikėjimas yra didelis, laikymasis ir bendradarbiavimas su moksliniais tyrimais pagrįsta politika žymiai pagerėja.

Ankstesni tyrimai parodė, kad pasitikėjimas mokslu buvo plačiai paplitęs, tačiau naujausi žiniasklaidos pasakojimai ginčijo šią perspektyvą. Siekiant geriau suprasti situaciją, tyrime buvo analizuojami pasauliniai parametrai, siekiant pašalinti galimus šališkumus ir kultūrinius skirtumus.

Studijų apžvalga

Tyrime buvo apklausti 71 922 dalyviai visose šalyse. Jis vyko nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., o visuomenės pasitikėjimas mokslininkais buvo vertinamas naudojant 12 balų skalę, kuri matavo kompetenciją, geranoriškumą, sąžiningumą ir atvirumą. Šios metrikos buvo sujungtos į sudėtinį indeksą, kad užfiksuotų bendrą pasitikėjimo lygį.

Pasitikėjimą įtakojantys veiksniai

Tyrėjai ištyrė, kaip demografiniai, politiniai ir kultūriniai veiksniai paveikė pasitikėjimą mokslininkais. Jie taip pat svarstė neetiškos tyrimų praktikos, atkuriamumo trūkumo, dezinformacijos ir sąmokslo teorijų poveikį – visa tai gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui mokslu.

Unikalus tyrimo aspektas buvo dėmesys socialinio dominavimo orientacijai (SDO) ir moksliniam populizmui. Žmonės, turintys aukštą SDO, dažnai žiūri į mokslą kaip socialinę hierarchiją, o tai gali sukelti skepticizmą, ypač kai mokslinių tyrimų institucijos laikomos elitinėmis.

Panašiai mokslinis populizmas atspindi įsitikinimą, kad mokslas yra šališkas ir nesuderinamas su visuomenės interesais. Abu požiūriai buvo susiję su mažesniu pasitikėjimu mokslininkais. Atotrūkio tarp visuomenės lūkesčių ir tyrimų prioritetų suvokimas dar labiau prisidėjo prie nepasitikėjimo.

Tam įtakos turėjo ir politinė poliarizacija. Konservatyvūs ir dešiniųjų pažiūrų asmenys paprastai rodė mažesnį pasitikėjimo mokslininkais lygį, nors mastas skirtinguose regionuose skyrėsi.

Pagrindinės išvados: pasitikėjimo lygiai ir suvokimas

Nepaisant tam tikrų skirtumų tarp šalių, tyrimas parodė, kad pasitikėjimas mokslininkais visame pasaulyje išlieka vidutiniškai aukštas, o vidutinis balas yra 3,62 5 balų skalėje. Suvokta kompetencija buvo ypač stipri – 78 % respondentų ją įvertino puikiai.

Sąžiningumas ir geranoriškumas buvo įvertinti vidutiniškai – atitinkamai 3,58 ir 3,55 balo. Atvirumas buvo įvertintas prasčiau, ir tik 42% respondentų manė, kad mokslininkai yra atviri kitiems.

Dauguma respondentų (75 proc.) sutiko, kad moksliniai tyrimai yra geriausias būdas patikrinti tiesą. Šis įsitikinimas vidutiniškai koreliavo su didesniu pasitikėjimu mokslininkais.

Demografinės įžvalgos

Moterų, vyresnio amžiaus žmonių, miesto gyventojų, daug uždirbančių, liberalų ir aukštesnio išsilavinimo žmonių pasitikėjimas mokslininkais buvo žymiai didesnis. Įdomu tai, kad raštingumo lygis ir vyriausybės išlaidos švietimui turėjo mažai įtakos pasitikėjimo lygiui.

Religinis atsidavimas daugeliu atžvilgių paveikė pasitikėjimą. Daugelyje šalių, kuriose dauguma musulmonų, religinis tikėjimas buvo teigiamai susijęs su pasitikėjimu mokslu, o JAV buvo pastebėta priešingai.

Pasitikėjimui įtakos turėjo ir politinės pakraipos. Jungtinėse Amerikos Valstijose liberalai išreiškė didesnį pasitikėjimą mokslininkais, palyginti su konservatoriais. Tačiau Rytų Europoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje dešinės pakraipos asmenys labiau pasitiki mokslininkais.

Daugumoje šalių politinė orientacija – kairė ar dešinė – nebuvo stipriai koreliuojama su pasitikėjimu, o tai rodo, kad vadovų požiūris į mokslą gali turėti didesnę įtaką nei individualūs politiniai įsitikinimai.

Visuomenės lūkesčiai ir tyrimų prioritetai

Tyrimas atskleidė didelį atotrūkį tarp tyrimų temų, kurios teikia pirmenybę visuomenės vertybėms, ir tų, kurie jas suvokia. Visuomenės sveikata, energijos gamyba ir skurdo mažinimas daugeliui respondentų buvo vieni svarbiausių prioritetų.

Ir atvirkščiai, karinės ir gynybos technologijos buvo vienos iš mažiausiai pageidaujamų temų Europos ir Lotynų Amerikos šalyse, nors respondentai keliose Afrikos ir Azijos šalyse joms suteikė pirmenybę.

Išvada ir pasekmės

Tyrimas patvirtina, kad visuomenės pasitikėjimas mokslininkais išlieka vidutiniškai aukštas, o tai meta iššūkį plačiai paplitusio nepasitikėjimo pasakojimui. Tačiau rezultatai taip pat pabrėžia tobulinimo sritis, ypač sprendžiant mokslininkų atvirumo trūkumą ir mokslinių tyrimų prioritetų derinimą su visuomenės lūkesčiais.

Autoriai pabrėžia aiškios ir veiksmingos mokslo komunikacijos svarbą sprendžiant „atvirumo deficitą“ ir užmezgant stipresnius visuomenės ryšius. Net nedidelis nepasitikėjimas, ypač kai jį sustiprina įtakingi visuomenės veikėjai ar žiniasklaida, gali sutrikdyti įrodymais pagrįstos politikos taikymą. Sprendžiant tokias problemas kaip orientacija į socialinį dominavimą ir didinant mokslinių tyrimų prioritetų skaidrumą, būtų galima dar labiau sustiprinti pasitikėjimą mokslu.

Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad galėtume geriau suprasti šią dinamiką. Tuo tarpu mokslininkai ir politikos formuotojai turi prasmingai bendradarbiauti su visuomene, kad skatintų abipusį supratimą ir pasitikėjimą.

Šaltiniai: