Mokslininkai tiria, kaip motinų nuotaikos veikia kūdikių kalbos raidą

Mokslininkai tiria, kaip motinų nuotaikos veikia kūdikių kalbos raidą

Vaikams draugiškas bendravimas su kūdikiais laikomas esmine sėkmingo mažųjų kalbos vystymosi prielaida. Maxo Plancko žmogaus pažinimo ir smegenų mokslų instituto mokslininkai dabar ištyrė, kaip motinų nuotaikos laikotarpiu po gimimo veikia jų vaiko vystymąsi. Jie išsiaiškino, kad net vaikams, kurių motinos kenčia nuo lengvos depresijos ir jiems dar nereikia gydymo, pasireiškia ankstyvi kalbos vystymosi vėlavimo požymiai. To priežastis gali būti tai, kaip moterys kalbasi su naujagimiais. Išvados gali padėti išvengti galimo deficito ankstyvoje stadijoje.

Iki 70 procentų motinų gimus kūdikiui pasireiškia pogimdyminės depresinės nuotaikos, dar vadinamos kūdikių bliuzais. Analizės rodo, kad tai gali turėti įtakos ir pačių vaikų bei jų kalbos raidai. Tačiau anksčiau buvo neaišku, kaip šis sutrikimas pasireiškia ankstyvoje kūdikių kalbos raidoje.

Leipcige esančio Maxo Plancko pažinimo ir smegenų mokslų instituto mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kaip kūdikiai gali atskirti kalbos garsus, priklausomai nuo mamos nuotaikos. Šis gebėjimas laikomas svarbia prielaida tolimesniems žingsniams link gerai išvystytos kalbos. Jei garsus galima atskirti vieną nuo kito, atskirus žodžius taip pat galima atskirti vienas nuo kito. Nustatyta, kad kai motinos praneša apie neigiamą nuotaiką praėjus dviem mėnesiams po gimimo, jų vaikai, būdami šešių mėnesių amžiaus, vidutiniškai mažiau apdoroja kalbos garsus. Kūdikiams buvo ypač sunku atskirti skiemenų aukštį.

Konkrečiai, jie parodė, kad jų vadinamojo neatitikimo atsako vystymasis buvo atidėtas nei tiems, kurių motinos buvo pozityvesnės. Šis neatitikimo atsakas, savo ruožtu, yra matas, kaip gerai kas nors gali atskirti garsus vieną nuo kito. Jei šis vystymasis atidėtas iki ryškios neatitikimo reakcijos, tai rodo padidėjusią kalbos sutrikimo išsivystymo riziką vėliau.

„Įtariame, kad nukentėjusios motinos vartoja mažiau vaikams draugišką kalbą“, – aiškina Gesa Schaadt, MPI CBS doktorantė, Berlyno laisvojo universiteto vaikų ir paauglių raidos profesorė ir tyrimo, kuris dabar buvo paskelbtas žurnale JAMA Network Open, pagrindinis autorius. „Kreipdamiesi į savo vaikus, jie mažiau naudoja tolių variantus. Tai taip pat lemia ribotą vaikų skirtingų tonų suvokimą, sakė ji. Šis suvokimas, savo ruožtu, laikomas būtina sąlyga tolesniam kalbos vystymuisi.

Rezultatai rodo, kaip svarbu, kad tėvai vartotų vaikams patogią kalbą tolimesniam vaikų kalbos vystymuisi. Vaikams tinkama kalba yra laikoma draugiška vaikams, kurios aukštis labai skiriasi, aiškiau pabrėžiamos tam tikros žodžių dalys – ir taip atkreipia mažųjų dėmesį į tai, kas sakoma. Prislėgtos nuotaikos kamuojamos mamos dažnai vartoja monotoniškesnę, ne tokią vaikui draugišką kalbą.

Siekiant užtikrinti mažamečių vaikų vystymąsi, reikalinga tinkama parama ir mamoms, kenčiančioms nuo nedidelių nusiskundimų, kurie dažnai nereikalauja gydymo“.

Gesa Schaadt, MPI CBS postdoc, Berlyno laisvojo universiteto vaikų ir paauglių raidos profesorė

Tai nebūtinai turi būti organizuotos intervencijos priemonės. „Kartais tėvai tiesiog turi labiau įsitraukti“.

Tyrėjai ištyrė šiuos santykius naudodami 46 motinas, kurios pranešė apie skirtingas nuotaikas po gimdymo. Jų nuotaikos buvo matuojamos naudojant standartizuotą klausimyną, kuris paprastai naudojamas diagnozuoti pogimdyminę nuotaiką. Jie taip pat naudojo elektroencefalografiją (EEG), kuri gali išmatuoti, kaip gerai kūdikiai gali atskirti kalbos garsus. Tam naudojamas vadinamasis neatitikimo atsakas, kurio metu specifinis EEG signalas parodo, kaip gerai smegenys apdoroja ir skiria skirtingus kalbos garsus. Tyrėjai užfiksavo šį atsaką dviejų ir šešių mėnesių kūdikiams, kai jiems buvo pateikti skirtingi skiemenys, tokie kaip „ba“, „ga“ ir „bu“.

Šaltinis:

Maxo Plancko pažinimo ir smegenų mokslų institutas

Nuoroda:

Schaadt, G. ir kt. (2022) Ryšys tarp motinos nuotaikos po gimdymo ir kūdikio kalbos suvokimo 2 ir 6,5 mėnesių amžiaus. JAMA tinklas atidarytas. doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2022.32672.

.