Baimė skatina emocinį valgymą ir svorio augimą, studijų tyrimas

Baimė skatina emocinį valgymą ir svorio augimą, studijų tyrimas

Tyrėjai atranda, kaip emocinis valgymas ir nepasitenkinimas kūnu tyliai formuoja mūsų svorį ir savijautą, siūlydami svarbias įžvalgas apie geresnes nutukimo ir psichinės sveikatos strategijas.

Neseniai atliktame tyrimeTarptautinis nutukimo žurnalasTyrėjai ištyrė emocinio valgymo ir nepasitenkinimo svorio kaita bei psichinės sveikatos vaidmenį. Tyrime dalyvavo 7 388 suaugusieji, kurie buvo stebimi ketverius metus ir duomenų analizei naudojo mišrų poveikį ir regresijos modelius.

Finansiniai sunkumai prognozavo, kad KMI padidės ne tik dėl sumažėjusio aktyvumo, bet ir dėl didėjančio emocinio valgymo – tai sąsaja atskleidė struktūrinių lygčių modeliavime.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek emocinis valgymas, tiek nepasitenkinimas kūnu nepriklausomai tarpininkauja neoptimaliems rezultatams. Emocinis valgymas iš dalies sukėlė ryšį tarp pradinio nerimo ir depresijos simptomų bei didėjančio kūno masės indekso (KMI), o kūno nepasitenkinimas ir savęs vertinimu sveikata iš dalies sukėlė ryšį tarp didėjančio KMI ir pablogėjusios gyvenimo kokybės (QOL).

Įdomu tai, kad po pagrindinės psichinės sveikatos kontrolės KMI trajektorijos nebuvo susijusios su nerimu ir depresijos simptomais, nors jos buvo susijusios su kūno nepasitenkinimu ir žemesne gyvenimo kokybe.

Ryšys tarp emocinio valgymo ir KMI trajektorijų buvo stipresnis tarp moterų ir mažo fizinio aktyvumo.

Šie rezultatai rodo, kad egzistuoja galimi dvikrypčiai santykiai, kai emocinis valgymas ir nepasitenkinimas kūnu prisideda prie KMI padidėjimo, o tai savo ruožtu dar labiau veikia šiuos tarpininkus ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę.

fone

Savarankiškai įvertinta sveikata veikė kaip paslėptas žaidėjas: pablogėjusios KMI trajektorijos sumažino dalyvių suvokimą apie savo sveikatą ir netiesiogiai pablogino gyvenimo kokybę.

Antsvoris ir nutukimas kelia didelį visuomenės sveikatos susirūpinimą. Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad iki 2025 m. 20 % pasaulio gyventojų bus nutukę, dabartiniai paplitimo skaičiavimai rodo, kad daugiau nei 1 milijardas žmonių gyvena su per dideliu kūno masės indeksu (KMI). Šios sąlygos dažnai yra susijusios su lėtinėmis ligomis, įskaitant 2 tipo diabetą (T2D), širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) ir tam tikras vėžio formas. Šios asociacijos buvo nurodytos visuomenės sveikatos kontekste, tačiau tyrime nebuvo tiesiogiai nagrinėjamos.

Psichikos sveikatos problemos yra dar viena svarbi visuomenės sveikatos problema, nes depresija ir nerimas kenčia apie 970 milijonų žmonių visame pasaulyje. Ankstesni tyrimai, naudojant didelius visos populiacijos duomenų rinkinius ir ilgus stebėjimo laikotarpius, nustatė teigiamą dvikryptį ryšį tarp nutukimo ir neigiamų psichinės sveikatos pasekmių. Naujausi tyrimai dar labiau patvirtino biologinių tarpininkų (uždegimo ir žarnyno mikrobiotos) vaidmenį skatinant šiuos rezultatus.

Deja, šie tyrimai negalėjo ištirti psichosocialinių ir elgesio tarpininkų, tokių kaip emocinis valgymas ir nepasitenkinimas keičiantis KMI ir psichinei sveikatai, poveikio.

Apie studiją

Šiuo tyrimu siekiama pašalinti šias literatūros spragas, naudojant didelę, ilgalaikę suaugusiųjų stebėjimo grupę, kad būtų galima suprasti:

• Die psychosozialen und verhaltensbezogenen Prädiktoren für BMI -Trajektorien,
• Die Auswirkungen dieser BMI -Flugbahnen auf die psychische Gesundheit und
• Wie emotionales Essen und Körperunzufriedenheit die Ergebnisse der BMI und der psychischen Gesundheit beeinflussen.

Tyrimo duomenys buvo gauti iš Specchio kohortos, skaitmeninio tolesnio tyrimo, kuriame dalyvavo Ženevos (Šveicarija) CoVID-19 serologinio tyrimo dalyviai. Tyrimas buvo pradėtas 2020 m. gruodžio mėn., jame dalyvavo 13 260 dalyvių, kurie pradžioje užpildė įtraukimo klausimyną. Dalyviai, kurie įtraukė savo ūgį ir svorį į pradinį klausimyną, buvo įtraukti į šį tyrimą.

Ekrano laikas tyliai išryškėjo kaip pagrindinis veiksnys – papildoma valanda kasdien koreliavo su KMI padidėjimu 0,2 kg/m², o tai konkuruoja su prasto miego padariniais.

KMI matavimai buvo apskaičiuoti pagal dalyvių pradinius ir pakartotinius ūgio ir svorio duomenis. Pagal PSO rekomendacijas dalyviai buvo suskirstyti į: 1. Mažo svorio (KMI <18,5 kg/m ), 2. Sveikus (KMI 18,5–2,9 kg/m ), pasenusius (KMI 18,5–2,9 kg/m ), pasenusius. 4. nutukimas (KMI 30-39,9 kg/m²) ir 5. sunkus nutukimas (KMI ≥ 40 kg/m²).

Įprasti klausimynai buvo naudojami dalyvių elgsenos veiksniams (fiziniam aktyvumui, mitybai, alkoholio vartojimui, miego įpročiams, laisvalaikiui, antidepresantų vartojimui ir emociniam valgymui) bei psichosocialiniams veiksniams (socialiniams ir psichologiniams ištekliams bei rizikai) fiksuoti. Į klausimyną taip pat buvo įtrauktas PSO gerovės tyrimas, skirtas įvertinti dalyvių psichinės ir bendrosios sveikatos rezultatus.

Oslo socialinės paramos skalė buvo naudojama suvoktiems ištekliams ir rizikai paversti analizuojamais duomenimis. Be to, norint įvertinti dalyvių suvokimą apie savigarbą, buvo naudojama Rosenbergo trumpoji savęs vertinimo skalė. Statistinė analizė apėmė mišraus poveikio modelius, įvertinančius KMI trajektorijas ir regresijos modelius, skirtus abiem asociacijų nustatymo rinkiniams (elgesio / psichosocialinių veiksnių ir KMI trajektorijų ir KMI trajektorijų bei psichinės sveikatos). Modeliai buvo pritaikyti atsižvelgiant į dalyvių amžių, lytį, išsilavinimą ir esamas sveikatos sąlygas.

Tarpininkavimo keliams išbandyti ir netiesioginiam poveikiui įvertinti buvo naudojamas struktūrinių lygčių modeliavimas.

KMI tendencijos laikui bėgant pagal bendrą tyrimo imtį ir pagal lytį, amžiaus grupę ir finansinius sunkumus (n = 7388).

Studijų rezultatai

Iš 13 260 Specchio kohortos dalyvių 7 388 (59 % moterų) atitiko įtraukimo kriterijus ir buvo įtraukti į tolesnę analizę. Vidutinis įtrauktų dalyvių amžius buvo 51 metai, o vidutinis KMI buvo 24,5 kg/m².

Tyrimo rezultatai parodė, kad viso tyrimo metu (4 metai) dalyvių KMI šiek tiek padidėjo (0,4 kg/m²) visoje imties kohortos skalėje.

"Dauguma imties (86%) turėjo tą pačią KMI klasifikaciją stebėjimo metu, kaip ir pradiniame etape. 8% imties turėjo aukštesnę KMI klasifikaciją, pereinant nuo sveiko svorio prie antsvorio (5%), nuo antsvorio iki antsvorio iki nutukimo arba nuo nutukimo (3%) iki nutukimo."

Oslo socialinės paramos skalė atskleidė staigmeną: stiprūs socialiniai ryšiai nepadidina kūno nepasitenkinimo, o pablogina kūno nepasitenkinimą.

Mišraus poveikio modeliai parodė, kad pagrindinės psichosocialinės ir elgsenos KMI trajektorijų pokyčių priežastys buvo fizinio aktyvumo sumažėjimas, finansiniai sunkumai, sumažėjęs miegas, ilgesnis sijojimo laikas, depresija / nerimas ir emocinis valgymas.

Padidėjęs KMI savo ruožtu buvo susijęs su padidėjusiu dalyvių nepasitenkinimu kūnu ir žemesne gyvenimo kokybe (QoL). Šie rezultatai išliko tvirti net ir įvertinus psichines ligas. Pažymėtina, kad KMI padidėjimas stebėjimo metu nebuvo reikšmingai susijęs su nerimo ar depresijos simptomais, pakoregavus pagal pradines vertes.

Struktūrinės lygties modeliavimas atskleidė, kad emocinis valgymas iš dalies sukėlė pradinio nerimo ir depresijos simptomų poveikį didėjančiam KMI, taip pat ryšį tarp finansinių sunkumų ir KMI trajektorijų. Nepasitenkinimas kūnu ir prastesnė savivertė iš dalies lėmė ryšį tarp didėjančio KMI ir sumažėjusios gyvenimo kokybės.

Autoriai nustatė, kad šie tarpininkavimo efektai buvo statistiškai reikšmingi, bet nedidelio dydžio.

Ryšys tarp emocinio valgymo ir KMI buvo didesnis moterims ir tiems, kurie pranešė apie mažesnį fizinio aktyvumo lygį, o tai rodo galimus pritaikytų intervencijų tikslus.

Išvados

Šiame tyrime pabrėžiamas emocinio valgymo ir kūno nepasitenkinimo poveikis didinant KMI ir neigiamus psichinės sveikatos rezultatus, o tai savo ruožtu gali paskatinti tolesnį emocinį valgymą ir nepasitenkinimą. Nors duomenys patvirtina kryptingus tarpininkavimo būdus, tyrimas nenustato formalaus grįžtamojo ryšio.

Svarbu tai, kad autoriai atkreipė dėmesį į keletą apribojimų, įskaitant stebėjimo planą, priklausomybę nuo pačių pateiktų KMI ir emocinio valgymo duomenų bei klinikinių psichikos sveikatos priemonių trūkumą. Šie veiksniai gali apriboti galimybę daryti priežastines išvadas.

Šios išvados yra būtinos kuriant šių visuomenės sveikatos problemų (nutukimo ir psichikos ligų) prevencijos ir intervencijos strategijas.

"Mūsų tyrimas pabrėžia emocinį pasitenkinimą valgymu ir nepasitenkinimą kūnu kaip svarbius veiksnius, susijusius su KMI trajektorijomis ir psichine sveikata, ir yra atsižvelgiama į svorio valdymo ir psichinės sveikatos skatinimo strategijas."

Šaltiniai: