Užterštas dirvožemis ir vanduo skatina pasaulinę širdies ligų epidemiją

Užterštas dirvožemis ir vanduo skatina pasaulinę širdies ligų epidemiją

Toksiškos cheminės medžiagos ir mikroplastikai dirvožemyje ir vandenyje skatina pasaulinę širdies ligų krizę, tačiau mokslininkai teigia, kad sprendimai yra pasiekiami.

Neseniai žurnale paskelbtas tyrimasAterosklerozėapžvelgė vandens ir dirvožemio taršos bei žmonių sveikatos sąsajas.

Švarus vanduo ir sveikas dirvožemis yra būtini žmonių sveikatai, gerovei ir aplinkai. Sveikas dirvožemis palaiko ekosistemas, nes skatina maisto gamybą, vandens sulaikymą, biologinę įvairovę ir anglies saugojimą. Dirvožemio degradacija kelia grėsmę 40 % pasaulio gyventojų sveikatai. Be to, 2021 m. daugiau nei du milijardai žmonių gyveno regionuose, kuriuose yra daug vandens. 2019 m. dėl su tarša susijusių ligų mirė devyni milijonai priešlaikinių mirčių. Be to, tarša sudarė maždaug 268 milijonus gyvenimo metų (DALYS).

Oro ir dirvožemio tarša labai paveikia Daly gyvenimo etapus, nors pastarasis daugiausia paveikia vyresnio amžiaus žmones. Be to, vandens tarša skatina vaikų mirtingumą. Pažymėtina, kad daugiau nei du trečdaliai su tarša susijusių ligų yra neužkrečiamos ligos (NKL), o širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) sudaro 60 % šios naštos. Tačiau pasauliniame NLK prevencijos ir kontrolės veiksmų plane trūksta aplinkos taršos mažinimo. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, gali nugalėti genetinius polinkius skatinant NS, o tai pabrėžia esminę dabartinių sveikatos strategijų spragą.

Dirvožemio tarša atsiranda dėl kenksmingų junginių, tokių kaip sintetinės cheminės medžiagos, sunkieji metalai, patogenai, pesticidai, mikro/nanoplastai (MNP) ir plastikai, daugiausia dėl kasybos, pramonės, žemės ūkio, netinkamo atliekų tvarkymo ir iškastinio kuro vartojimo.

MNP, atsirandantis teršalas, išskiria toksiškus priedus, tokius kaip ftalatai ir bisfenoliai, kurie sutrikdo ląstelių funkciją ir padidina širdies ir kraujagyslių sistemos riziką. Straipsnyje pabrėžiama, kad MNP veikia kaip kitų toksiškų cheminių medžiagų nešikliai, sustiprindami jų žalingą poveikį širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikatai. Nors mažiau matoma nei oro tarša, vandens ir dirvožemio tarša išlieka labai svarbi. Šiame tyrime buvo nagrinėjama vandens ir dirvožemio taršos bei žmonių sveikatos sąveika ir akcentuojami CVD.

Pagrindinis dirvožemio teršalų poveikis žmonių sveikatai, nurodant paveiktus organus ar sistemas ir juos sukeliančius teršalus. PCB, polichlorinti bifenilai; PBDE, polibrominti difenilo eteriai; PFA, per- ir polifluoralkilo medžiagos; Pops, patvarūs organiniai teršalai; BTEX reiškia chemines medžiagas benzeną, tolueną, etilbenzeną ir ksileną. Adaptuota iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitos (sukurta iš Toksinių medžiagų ir ligų registro agentūros ir Campanale et al.fao.org/3/cb4894en/online/src/html/chapter-04-3.html.

Cheminė tarša

Vandens ir dirvožemio tarša kelia pavojų visuomenės sveikatai dėl toksiškų cheminių medžiagų poveikio. Pavojingos medžiagos yra policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, sunkieji metalai, organiniai tirpikliai, pesticidai, per- ir polifluorintos medžiagos (PFA). Sunkieji metalai, tokie kaip švinas, gyvsidabris, arsenas ir kadmis, sukelia vėžį, neurologinio vystymosi sutrikimus ir širdies ir kraujagyslių ligas.

Arsenas yra pagrindinė su vandeniu susijusių mirčių priežastis, o švinas ir kadmis yra susiję su išemine širdies liga ir hipertenzija. Net ir mažas sunkiųjų metalų poveikis padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Patvarūs organiniai teršalai, tokie kaip pesticidai, dioksinai ir polichlorinti bifenilai, kaupiasi audiniuose ir sutrikdo endokrininius kelius.

Bisfenolis A ir PFA yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, padidinančios širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir dislipidemijos riziką. Endokrininę sistemą ardančios medžiagos taip pat dalyvauja sutrikdant cirkadinį ritmą ir medžiagų apykaitos homeostazę, o tai prisideda prie CVD rizikos.

MNP, atsirandantys dėl plastiko skilimo, sukelia oksidacinį stresą, endotelio disfunkciją ir aterosklerozę. Naujausi tyrimai su žmonėmis rodo, kad MNP kaupiasi ant arterijų plokštelių ir padidina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.

Daugybė įrodymų sieja vandens ir dirvožemio teršalus su širdies ir kraujagyslių sistemos pasekmėmis. Švino poveikis yra žinoma aukšto kraujospūdžio ir didesnio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Be to, švino kiekis kraujyje yra susijęs su ateroskleroze miego arterijose Švedijos kohortoje – tai patvirtino ir JAV (JAV) atliktas tyrimas.

Įvairių šaltinių cheminės taršos poveikis pasaulinei priešlaikinių mirčių naštai. Apskaičiuotas pasaulinis metinis mirčių skaičius nuo visų cheminės taršos šaltinių (A) ir su šiomis mirtimis susijusių ligų bendrovės (B). (C) Mirčių nuo visos cheminės taršos – 20 geriausių šalių reitingas. 20 reprezentatyvių šalių iš skirtingų PSO regionų pranešta apie mirtingumo rodiklius, susijusius su švino tarša kaip tipiškas dirvožemio teršalas (D) ir vandens (nesaugus vandens šaltinis, įskaitant cheminius pavojus) (e)..

Ekologiškai pavojingos vandens ir dirvožemio taršos priežastys

Maisto ir žemės ūkio organizacija pabrėžė esminį dirvožemio, kaip anglies telkinio, vaidmenį. Tačiau klimato kaita daro įtaką pasaulio žemės sąlygoms, o Europos aplinkos agentūra pabrėžė, kad dėl kylančio jūros lygio padidėja dykumėjimo, erozijos, pakrančių dirvožemio pakitimų ir sumažėjusio dirvožemio drėgmės rizika. Be to, kylanti temperatūra daro didelį poveikį žemės ūkio produktyvumui.

Perteklinė gamyba sutrikdo azoto ciklus ir prisideda prie PM2,5 susidarymo ir mirtingumo nuo ŠKL. Azoto perteklius iš trąšų ir gyvulių reaguoja su teršalais, sudarydamas toksiškas daleles, susijusias su insultu ir širdies ligomis.

Miškų naikinimas dėl medienos ruošos, kasybos, žemės ūkio plėtros ir urbanizacijos ardo ekosistemas, didina klimato kaitą ir kelia grėsmę žmonių bendruomenėms ir laukinei gamtai. Miškai sudaro kritines anglies absorbentas, o juos pašalinus išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir sumažėja planetos gebėjimas jas absorbuoti. Miškų naikinimas taip pat sutrikdo hidrologinį ciklą, todėl keičiasi kritulių modeliai, potvyniai ir sausros bei spartesnis biologinės įvairovės nykimas.

Prastai suprojektuoti miestai, kuriuose intensyvus eismas, ribotos žaliosios erdvės ir pramoninės zonos didina taršos poveikį. Miesto šilumos salos ir užterštas nuotėkis padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o sėslus gyvenimo būdas yra susijęs su prasta infrastruktūra, susijusia su sveikatos našta. Be to, netinkamas atliekų tvarkymas miesto vietovėse sukelia nuolatinę dirvožemio ir vandens taršą sunkiaisiais metalais ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o tai dar labiau padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Bendruomenės, kurios pasikliauja miškais kultūrine praktika, maistu ir tradiciniais vaistais, susiduria su didžiuliais iššūkiais, įskaitant maisto trūkumą, pragyvenimo šaltinių praradimą ir perkėlimą. Amazonės miškų gaisrai spartina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir biologinės įvairovės nykimą, toliau destabilizuodami regiono hidrologinę sistemą. Be to, ore esančios dulkės atsiranda dėl dirvožemio trikdymo, kurį sukelia statybos, neasfaltuoti keliai, vėjo erozija dėl dykumų ir žemės ūkio.

Įkvėptos dulkės sukelia uždegimą, oksidacinį stresą ir pažeidžia širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas. Mažesnės dulkių dalelės gali patekti į kraują ir pabloginti imuninį atsaką bei ŠKL. Tyrimai susiejo dykumos dulkių poveikį didesnei širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos mirčių rizikai. Kadangi klimato kaita spartėja dykumėjimas, ekstremalios oro sąlygos ir sausros, ore esančios dulkės greičiausiai taps reikšminga oro kokybės blogėjimo priežastimi ir pateisins švelninimo priemones.

Baigiamosios pastabos

Vandens ir dirvožemio tarša labai sumažina biologinę įvairovę ir kelia grėsmę žmonių sveikatai ir ekosistemai. Sunkiųjų metalų, toksinų, pesticidų, MNP ir plastikų poveikis sukelia endotelio disfunkciją, ardantį cirkadinio ritmo sutrikimą, uždegimą ir oksidacinį stresą. MNP sinergizuojasi su cheminiais priedais ir pablogina širdies ir kraujagyslių pažeidimus per tokius mechanizmus kaip piroptozė ir NLRP3 uždegiminis aktyvinimas. Cheminiai teršalai gali sąveikauti su kitais sveikatos veiksniais ir padidinti NCD naštą. Tačiau vandens ir dirvožemio taršos mažinimas yra susijęs su nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Švelninimo strategijos apima chemikalų poveikio ribojimą valant orą, filtruojant vandenį, metant rūkyti ir vengiant užteršto maisto ir kt. Straipsnyje pabrėžiama, kad medicininės intervencijos, tokios kaip chelatų terapija, įskaitant gydymą EDTA, yra veiksmingos pašalinant sunkiuosius metalus, tokius kaip švinas ir kadmis, ir sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Visuomenės sveikatos intervencijos, pvz., sėkmingai įgyvendintos dideles pajamas gaunančiose šalyse, siekiant sumažinti švino ir kadmio poveikį, žymiai sumažino mirtingumą nuo ŠKL. Politikos iniciatyvomis, tokiomis kaip Europos Komisijos Nulinės taršos vizija, siekiama iki 2050 m. sumažinti taršą iki saugaus lygio, o ES Dirvožemio sutartyje pirmenybė teikiama dirvožemio atkūrimui ir taršos mažinimui.

ES taip pat siekia užkirsti kelią dirvožemio sandarinimui, pagerinti dirvožemio biologinę įvairovę, mažinti dykumėjimą ir gerinti organinės anglies atsargas dirvožemyje, siekdama platesnio masto atkūrimo tikslų. Be to, mitybos ir gyvenimo būdo intervencijos užtikrina apsauginį širdies ir kraujagyslių sistemos poveikį. Nors tarša sukelia kelias ligas, jos galima išvengti ir tai nėra šalutinis ekonominio vystymosi produktas, nes dideles pajamas gaunančios šalys parodė, kad atkuriami pigūs sprendimai gali kontroliuoti taršą.

Šaltiniai: