Ankstyva demencijos diagnozė: naujas testas gali pakeisti gyvenimą

Ankstyva demencijos diagnozė: naujas testas gali pakeisti gyvenimą

Alzheimerio liga yra tema, kuri rūpi daugeliui žmonių, ypač didėjant supratimui apie jos neurodegeneracinį pobūdį. Pastaraisiais metais Alzheimerio tyrimų iniciatyva (AIF) ėmėsi užduoties sugriauti paplitusius mitus apie šią sudėtingą ligą. Šis išsilavinimas yra labai svarbus, nes nesusipratimai dažnai gali sukelti painiavą ir klaidingas prielaidas.

Vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių yra tai, kad Alzheimerio liga ir demencija yra tas pats. Svarbu suprasti, kad demencija yra bendras terminas, apibūdinantis įvairius simptomus, susijusius su psichikos nuosmukiu, o Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi forma. Tiesą sakant, apie 60 procentų demencijos atvejų yra dėl Alzheimerio ligos. Alzheimerio liga pasireiškia ne tik atminties praradimu, bet ir erdvinio suvokimo bei orientacijos sunkumais, o tai išskiria ją iš kitų demencijos tipų, tokių kaip kraujagyslinė demencija ar Lewy kūno demencija.

Nesusipratimai apie Alzheimerio ligą

Kitas plačiai paplitęs mitas yra mintis, kad Alzheimerio liga yra tik šalutinis senatvės poveikis. Tai klaidina. Nors su amžiumi susijęs užmaršumas yra normalus reiškinys, Alzheimerio liga yra rimta liga. Tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga sergantiems pacientams specifiniai baltymai, tokie kaip amiloidas-beta ir tau, atakuoja smegenis ir formuoja nuosėdas, kurios pablogina funkcionalumą. Tokios nuosėdos gali būti aptiktos naudojant vaizdo gavimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija, kuri yra svarbi diagnozei.

Be to, daugelis žmonių mano, kad Alzheimerio liga suserga tik vyresni žmonės. Nors amžius yra didžiausias rizikos veiksnys, ne visi nukentėjusieji yra senjorai. Ankstyva demencija yra realybė, kuri paveikia žmones iki 65 metų amžiaus. Tam tikrais atvejais ši Alzheimerio forma gali pasireikšti iki 100 žmonių iš 100 000 nuo 45 iki 65 metų amžiaus. Skaičius reikėtų palyginti su vyresnio amžiaus grupe, kurioje Alzheimerio liga serga apie 5 000 žmonių.

Kitas mitas – Alzheimeriu sergančių vaikų vaikai taip pat susirgs šia liga. Tačiau realybė kitokia: dauguma Alzheimerio ligos atvejų nėra genetiniai. Nors tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti riziką, tai negarantuoja, kad bus paveikti ir palikuonys. Statistika rodo, kad amžius ir toliau yra pagrindinis rizikos veiksnys.

Be to, dažnai manoma, kad Alzheimerio liga yra nepagydoma, todėl gydymo galimybių nėra. Nors šiuo metu nėra gydymo, yra įvairių gydymo būdų, kurie gali sulėtinti ligos progresavimą. Įrodyta, kad vaistai, atminties lavinimas ir fizinis aktyvumas yra veiksmingi, padedantys sergantiesiems išlaikyti nepriklausomybę.

Gilesnis supratimas apie ligą

Ypač jautrus mitas yra įsitikinimas, kad Alzheimerio liga sergantys pacientai miršta nuo kvėpavimo nepakankamumo. Daugelis žmonių mano, kad užmaršumas kvėpuojant yra mirtinas. Tiesa ta, kad pažengusiose ligos stadijose pacientai smarkiai pablogėja ir jiems reikia intensyvios priežiūros. Šiame etape jie yra ypač jautrūs infekcijai, kuri dažnai yra mirties priežastis. AIF duomenimis, daugelis nukentėjusiųjų miršta nuo kvėpavimo takų ligų, kurias skatina bendras fizinis pablogėjimas.

Nors Alzheimerio liga suvokiama kaip neišvengiamas likimas, mokslininkai nustatė būdų, kaip sumažinti ligos riziką. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti, įskaitant MTL cholesterolio kiekio mažinimą, švietimo skatinimą, nutukimo mažinimą ir streso valdymą. Šios prevencinės priemonės gali labai padėti sumažinti riziką ir išvengti ankstyvų ligų.

Mokslininkai taip pat rekomenduoja vengti socialinės izoliacijos ir vadovauti aktyviam gyvenimo būdui, kad pažintiniai gebėjimai būtų išsaugoti kuo ilgiau. Šios priemonės gali ne tik pagerinti asmeninę savijautą, bet ir sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga.