Vyresnio amžiaus švedai turi socialinių ir ekonominių spragų skiepijant nuo COVID-19

Vyresnio amžiaus švedai turi socialinių ir ekonominių spragų skiepijant nuo COVID-19

Švedijos pavasario vakcinacijos nuo COVID-19 programa keliose šalies vietose baigiasi. Į programą buvo įtrauktos nemokamos revakcinacijos tiems, kuriems yra padidėjusi sunkių ligų rizika, įskaitant vyriausius visuomenės narius.

Lygiagrečiai pristatomi ir tyrimai, turėję įtakos vyresnio amžiaus žmonių skiepijimui nuo COVID-19 tiek pandemijos metu, tiek po jos iki 2024 m. pradžios. Žurnale Visuomenės sveikata paskelbtame tyrime dalyvavo daugiau nei du milijonai 65 metų amžiaus žmonių.

Geografija ir socialinė ekonomika

Rezultatai patvirtina tam tikrų regioninių skirtumų tarp vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo Švedijoje atsiradimą. Kai 2020 m. gruodį vakcinos buvo pradėtos naudoti, 95 procentai vyresnio amžiaus žmonių buvo paskiepyti, o Švedijos regionuose jų suvartojimas nesiskyrė. Tačiau tai palaipsniui pasikeitė.

Revakcinacijos ir sezoninių dozių tyrimo laikas rodo, kad vis mažėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie ir toliau skiepijami, dalis, ypač Skåne, Stokholmo ir Västra Götaland apskrityse bei tarp 65–80 metų amžiaus asmenų. Mažiausias tyrime dalyvavusių asmenų skaičius – mažiau nei 60 procentų paskiepytų – buvo 65–80 metų amžiaus asmenys, trijuose skyriuose, kuriems buvo skirta visapusiška vakcinacija šeštąja doze.

Be regioninių skirtumų, didesnę įtaką turėjo ir kiti veiksniai, išskyrus geografinius. Vyrų, gimusių už Švedijos ribų ir mažas pajamas gaunančių bei žemą išsilavinimą turinčių žmonių dalis buvo gerokai mažesnė. Tai atitinka ankstesnius tyrimus, o tai rodo, kad skirtumai išlieka, nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi.

Skirtumai turi būti sumažinti

Galimas regioninių skirtumų paaiškinimas laikomas nacionalinio koordinavimo ir prioritetų trūkumais. Geteborgo universiteto, Karolinska instituto ir Švedijos visuomenės sveikatos agentūros mokslininkai mano, kad rezultatai pabrėžia tikslinių intervencijų svarbą siekiant sumažinti regioninius skirtumus.

Tiek regioninė, tiek socialinė ir ekonominė nelygybė apibūdinama kaip grėsmė skiepijimo programoms. Pirmasis tyrimo autorius yra Yiyi Xu, Geteborgo universiteto Sahlgrlenska akademijos darbo ir aplinkos medicinos docentas:

„Mažesnis skiepijimas padidina pažeidžiamumą dėl sunkios Covid-19 ir po COVID, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nacionalinis koordinavimas tebėra esminis dalykas siekiant užtikrinti nuoseklią skiepijimo aprėptį, o dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, kurių įsisavinimo rodikliai nuolat mažesni“, – sako ji.

Skiepijimą nuo COVID-19 susiejus su įprastomis sveikatos priemonėmis, tokiomis kaip skiepijimas nuo gripo, būtų galima padidinti COVID-19 vakcinos įsisavinimo rodiklius, sumažinti esamas kliūtis ir sumažinti visuomenės sveikatos išlaidas. “

Yiyi Xu, Geteborgo universiteto Sahlgrenska akademijos darbo ir aplinkos medicinos docentas,

Šaltiniai: