Mokslininkai sieja vitamino D trūkumą vaikystėje su suaugusiųjų širdies ligomis

Mokslininkai sieja vitamino D trūkumą vaikystėje su suaugusiųjų širdies ligomis

Dešimtmetį trukusio Suomijos tyrimo duomenimis, vaikai, turintys mažą vitamino D kiekį, turi didesnę ankstyvų širdies ligų riziką. Ar ankstyvas papildymas gali pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos bangą?

Neseniai paskelbtame straipsnyjeEuropos prevencinės kardiologijos žurnalasSuomijos mokslininkai ištyrė, ar mažas 25-hidroksivitamino D (25-OH-vitamino D) kiekis serume vaikystėje yra susijęs su suaugusiųjų aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos (ASCVD) išsivystymu.

Jų rezultatai rodo, kad mažas vitamino D kiekis vaikystėje yra nepriklausomai susijęs su ankstyvu ASCVD vystymusi suaugus. Šis tyrimas gali nustatyti svarbų širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvojo gyvenimo rizikos žymeklį, kuris informuoja apie tikslines prevencijos pastangas.

fone

Ankstesni suaugusiųjų stebėjimo tyrimai parodė, kad mažas vitamino D kiekis serume yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių reiškinių rizika.

Ankstesniame dokumente ši Suomijos mokslininkų komanda nustatė, kad mažas vitamino D kiekis vaikystėje buvo susijęs su didesniu miego arterijos intima-media storiu suaugusiems. Tai yra nustatytas aterosklerozės žymuo, rodantis, kad arterijų sienelėse palaipsniui kaupiasi apnašos. Tai galiausiai sukelia arterijų susiaurėjimą ir blokuoja kraujotaką. Jei plokštelė plyšta, gali susidaryti kraujo krešuliai.

Dėl šių mechanizmų vitamino D trūkumas gali padidinti širdies ligų riziką. Tačiau lieka neaišku, ar mažas vitamino D kiekis vaikystėje gali numatyti tikrus širdies ir kraujagyslių reiškinius suaugusiesiems.

Apie studiją

Tyrėjai ištyrė, ar vaikystės serumo 25-hidroksivitamino D kiekis yra susijęs su ASCVD. Hipotezė pagrįsta naujais įrodymais, kad ankstyvas maisto poveikis gali turėti įtakos ilgalaikei širdies ir kraujagyslių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad vitaminas D veikia kraujagysles ir uždegiminius kelius, šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti jo, kaip ankstyvo gyvenimo rizikos žymeklio, vaidmenį vėlesniems širdies ir kraujagyslių reiškiniams.

Perspektyviniame kohortiniame tyrime buvo naudojami 3516 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos dalyvių jaunų FINNS tyrimo metu duomenys. 25-OH vitamino D koncentracija serume buvo įvertinta 2010 m., naudojant užšaldytus serumo mėginius, iš pradžių paimtus 1980 m., kai dalyviai buvo nuo 3 iki 18 metų amžiaus.

Vidutinis vitamino D kiekis vaikystėje buvo 51,3 nmol/l, o amžiaus vidurkis – 10,5 metų. Vaikų matavimai taip pat apėmė kūno masės indeksą (KMI) ir lipidų kiekį (ypač mažo tankio lipoproteinų [MTL], didelio tankio lipoproteinų [DTL] ir trigliceridus), kraujospūdį, mitybos įpročius, socialinę ir ekonominę būklę, rūkymo būklę ir fizinį aktyvumą.

Širdies ir kraujagyslių reiškiniai buvo stebimi per ryšį su Suomijos nacionaliniais sveikatos registrais, įskaitant Nacionalinį sveikatos indeksą ir Sveikatos priežiūros paslaugų registrą, iki 2018 m.

COX proporcingo pavojaus modeliai buvo naudojami tiriant sąsajas tarp skirtingų vaikystės vitamino D ir ASCVD rizikos ribinių taškų suaugusiesiems, atsižvelgiant į lytį, amžių ir kitus įprastinius ankstyvojo gyvenimo rizikos veiksnius.

Tyrimo metu buvo specialiai analizuojamos kelios vitamino D koncentracijos slenksčiai (kritimo taškai) – 31, 33, 35, 37, 39, 41 ir 43 nmol/L, siekiant įvertinti, kurios koncentracijos buvo labiausiai susijusios su būsimais ASCVD reiškiniais.

Rezultatai

Tyrėjai nustatė, kad mažas 25-OH vitamino D kiekis vaikystėje buvo reikšmingai susijęs su didesne suaugusiųjų ASCVD rizika. Konkrečiai, vitamino D kiekis vaikystėje, mažesnis nei 31, 33, 35 arba 37 nmol/L, buvo susijęs su padidėjusia ASCVD rizika suaugus. Pavyzdžiui, vaikams, kurių vitamino D kiekis buvo mažesnis nei 35 nmol/L, ŪKSV rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė, palyginti su pacientais, kurių lygis didesnis (rizikos santykis, 2,19 [95 % PI, 1,30–3,69]; pakoreguota pagal kelis rizikos veiksnius). Šios asociacijos išliko reikšmingos net ir prisitaikius prie daugelio vaikystės rizikos veiksnių, įskaitant KMI, cholesterolį, kraujospūdį, mitybą ir fizinį aktyvumą.

Šios asociacijos išliko nuoseklios atliekant papildomas analizes, įskaitant polinkio balo koregavimą ir vitamino D kiekio koregavimą suaugusiems. Beveik penktadalis kohortos vitamino D kiekis vaikystėje buvo mažesnis nei 37 nmol/l.

Rezultatai rodo, kad neoptimali vitamino D būklė ankstyvame gyvenime yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika po dešimtmečių, nepriklausomai nuo kitų žinomų rizikos veiksnių.

Tyrime taip pat buvo išnagrinėti galimi mechanizmai ir nustatyta, kad vitamino D receptoriai yra visoje kraujagyslių sistemoje ir kad aktyvi vitamino D forma gali padėti sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir reguliuoti lėtą kraujagyslių senėjimą, o visa tai gali turėti įtakos ilgalaikei širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Išvados

Šis tyrimas rodo, kad mažas vitamino D kiekis vaikystėje yra nepriklausomai susijęs su ankstyvu ASCVD suaugus, o tai pabrėžia galimą širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvojo gyvenimo rizikos žymeklį.

Rezultatai patvirtina dabartines rekomendacijas, kaip išlaikyti tinkamą vitamino D kiekį vaikams, ir gali padėti prevencinėms strategijoms. Tyrimo pranašumai apima didelę gyventojų grupę su ilgalaikiu stebėjimu, patikimus sveikatos registrus ir išsamų vaikų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių įvertinimą.

Tačiau apribojimai apima galimas matavimo klaidas naudojant serumo mėginius, saugomus 30 metų, nors vitaminas D tokiomis sąlygomis yra gana stabilus. Kohorta buvo etniškai vienalytė (baltieji europiečiai) ir ribotas apibendrinimas. Tolesnio tyrimo metu dalyviai taip pat buvo palyginti jauni, o daugelis dar nebuvo pasiekę tokio amžiaus, kai ASCVD yra dažnesnis, todėl reikia tęsti stebėjimą.

Be to, stebėjimo pobūdis neleidžia nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp vitamino D kiekio vaikystėje ir vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tyrimas pateikia ankstyvų įrodymų, siejančių vitamino D būklę su suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių sveikata. Vitamino D vartojimo optimizavimas vaikystėje gali būti ekonomiškai efektyvi ir lengvai įgyvendinama strategija, siekiant sumažinti ilgalaikę ASCVD riziką. Tačiau norint patvirtinti priežastinį ryšį ir patikslinti rekomendacijas, reikės atlikti tolesnius tyrimus, įskaitant atsitiktinių imčių tyrimus.

Šaltiniai: