Raudonasis vynas mažina blogojo cholesterolio kiekį, bet nepagerina bendros širdies sveikatos

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Išsami metaanalizė rodo, kad nors raudonasis vynas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį, jo naudinga nauda sveikatai lieka neaiški – ir jei mes vis dar per daug mėgaujamės saiku ir gyvenimo būdu. Jau seniai manoma, kad raudonasis vynas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Kadangi širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, mokslininkai nuolat tiria būdus, kaip valdyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neseniai paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje, paskelbtoje „The Journal of Nutrition, Health and Aging“, buvo ištirta vyno vartojimo įtaka cholesterolio ir lipidų kiekiui ir rasti įvairūs, bet intriguojantys rezultatai. Mityba ir širdis...

Raudonasis vynas mažina blogojo cholesterolio kiekį, bet nepagerina bendros širdies sveikatos

Išsami metaanalizė rodo, kad nors raudonasis vynas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį, jo naudinga nauda sveikatai lieka neaiški – ir jei mes vis dar per daug mėgaujamės saiku ir gyvenimo būdu.

Jau seniai manoma, kad raudonasis vynas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Kadangi širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, mokslininkai nuolat tiria būdus, kaip valdyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neseniai paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizėMitybos, sveikatos ir senėjimo žurnalasištyrė vyno vartojimo įtaką cholesterolio ir lipidų kiekiui ir rado įvairių, bet intriguojančių rezultatų.

Mityba ir širdies ir kraujagyslių sveikata

Apžvalga apėmė ir raudonąjį, ir baltąjį vyną, tačiau tik raudonasis vynas turėjo įtakos MTL – baltasis vynas neturėjo reikšmingos įtakos jokiam lipidų kiekiui.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pasaulinė sveikatos problema visame pasaulyje, o nesveikas lipidų profilis, kurį sudaro didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir trigliceridų kiekis, taip pat mažas didelio tankio lipoproteinų (DTL) kiekis yra svarbus rizikos veiksnys. Nors cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, tokie kaip statinai, yra veiksmingi, jie turi šalutinį poveikį, todėl mokslininkai ieško alternatyvių strategijų.

Dieta vaidina lemiamą vaidmenį širdies sveikatai. Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių ir alyvuogių aliejaus bei apima saikingą vyno vartojimą, dažnai siejama su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai. Raudonasis vynas ypač pagerina cholesterolio kiekį dėl jame esančių polifenolių ir antioksidantų, kurie gali sumažinti MTL oksidaciją ir pagerinti DTL lygį.

Tačiau alkoholio vartojimas yra dviašmenis kalavijas, o per didelis alkoholio vartojimas kelia didesnį pavojų sveikatai. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad saikingas vyno vartojimas gali teigiamai paveikti lipidų profilį, įrodymai tebėra nenuoseklūs.

Dabartinis tyrimas

Siekdami geriau suprasti vyno poveikį lipidų profiliams, mokslininkai atliko sistemingą klinikinių tyrimų ir išankstinių tyrimų apžvalgą ir metaanalizę. Juose iš viso buvo įtraukti 33 tyrimai į sisteminę apžvalgą ir 29 į metaanalizę. Tyrimuose dalyvavo vyresni nei 18 metų dalyviai ir įvairios populiacijos įvairiose šalyse.

Kai kuriuose tyrimuose vynuogių sultys buvo naudojamos kaip kontrolė, leidžianti tyrėjams atskirti alkoholio poveikį nuo kitų vyno junginių, tokių kaip polifenoliai.

Tyrėjai ieškojo pagrindinių mokslinių duomenų bazių, kad sudarytų sąrašą tyrimų, kuriuose konkrečiai buvo tiriamas vyno vartojimas ir jo poveikis cholesterolio, trigliceridų, MTL, DTL ir fibrinogeno lygiui. Tyrimai apėmė ir pre-post dizainą, kai dalyvių lipidų profiliai buvo matuojami prieš ir po vyno vartojimo, ir kontroliuojamus klinikinius tyrimus, kuriuose lyginami vyno geriantys ir negeriantys.

Peržiūros metu buvo vertinama standartizuotais įrankiais atliktų tyrimų kokybė ir patikimumas. Jie taip pat atliko statistinę analizę, siekdami nustatyti tyrimų rezultatų nuoseklumą, atsižvelgdami į vyno rūšies (raudonojo ir baltojo), vartojimo lygius ir intervencijos trukmę skirtumus.

Šis metodas leido jiems įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį vyno vartojimo poveikį lipidų parametrams. Svarbu tai, kad jie taip pat įvertino pagrindinių veiksnių, tokių kaip amžius, lytis ir tyrimo trukmė, įtaką, kad nustatytų, ar šie kintamieji turėjo įtakos rezultatams.

Apibendrindami kelių tyrimų duomenis, mokslininkai siekė pateikti aiškesnį vaizdą, ar saikingas vyno vartojimas gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai ir, jei taip, kokie lipidų žymenys parodė reikšmingiausius pokyčius.

Pagrindinės įžvalgos

Tyrimas parodė, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas turėjo išmatuojamą poveikį MTL cholesterolio kiekiui, o tai rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą sumažėjimą. Tai rodo, kad raudonasis vynas gali padėti sumažinti MTL, laikomo bloguoju cholesteroliu, kiekį ir galbūt sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau šis reikšmingas poveikis buvo pastebėtas tik prieš tyrimą, o ne atsitiktinių imčių klinikiniuose tyrimuose.

Bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir DTL rezultatai buvo neįtikinami. Nors kai kurie atskiri tyrimai parodė pagerėjimą, bendra analizė nerado nuoseklių reikšmingos naudos įrodymų. Taip pat reikšmingo poveikio fibrinogeno lygiui nebuvo. Įdomu tai, kad tyrimas parodė, kad vyno vartojimo trukmė turėjo įtakos rezultatams, o ilgesnės intervencijos parodė didesnį poveikį trigliceridų ir cholesterolio kiekiui, palyginti su trumpesniais tyrimais.

Fibrinogeno lygis – dar vienas širdies rizikos žymeklis – nepasikeitė, o tai rodo, kad galimas vyno poveikis neapima visų kraujo komponentų, susijusių su širdies ir kraujagyslių sistemos rizika.

Be to, nustatyta, kad baltasis vynas nesukelia statistiškai reikšmingų lipidų profilių pokyčių. Skirtingai nuo raudonojo vyno, kuriame yra daugiau polifenolių ir antioksidantų, baltasis vynas turėjo nedidelį poveikį cholesterolio ir trigliceridų kiekiui.

Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad nors saikingas vyno vartojimas parodė tam tikrą naudą, per didelis suvartojimas gali turėti priešingą poveikį, dėl kurio padidės trigliceridų kiekis ir gali kilti kitų pavojų sveikatai. Jie pabrėžė, kad alkoholis neturėtų būti laikomas pagrindiniu širdies sveikatos gerinimo metodu ir kad gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip subalansuota mityba ir reguliari mankšta, išlieka veiksmingesnėmis strategijomis.

Tyrime taip pat buvo pripažinti keli apribojimai, įskaitant tyrimo planų kintamumą, vyno vartojimo lygio skirtumus ir galimą šališkumą kai kuriuose tyrimuose. Nustatyta, kad daugiau nei pusėje klinikinių tyrimų ir tyrimų iki posto buvo vidutinė arba didelė šališkumo rizika, ypač atsitiktinės atrankos ir rezultatų matavimo atveju. Be to, autoriai negalėjo nustatyti aiškaus dozės ir atsako santykio arba nustatyti efektyviausią vyno rūšį. Nepaisant šių apribojimų, rezultatai rodo, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas gali turėti nedidelį vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą, ypač mažinant MTL cholesterolio kiekį.

Išvados

Apskritai šios apžvalgos rezultatai rodo, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas gali padėti sumažinti MTL cholesterolio kiekį, nors jo poveikis kitiems lipidų parametrams lieka neaiškus. Nors vynas gali turėti tam tikros naudos širdies sveikatai, jis neturėtų pakeisti patikrintų metodų, tokių kaip sveika mityba ir mankšta.

Autoriai pabrėžia, kad nėra visuotinai nustatyta saugi alkoholio vartojimo riba, todėl vynas turėtų būti vartojamas atsargiai, ypač pažeidžiamose populiacijose, pvz., turinčiose sveikatos sutrikimų arba vartojančių kelis vaistus. Be to, norint visiškai suprasti vyno vartojimo poveikį širdies sveikatai, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau, kaip visada, svarbiausia yra saikas, o mokslininkai perspėja, kad nesaikingas alkoholio vartojimas daro daugiau žalos nei naudos.


Šaltiniai:

Journal reference:
  • Lucerón-Lucas-Torres, M., Ruiz-Grao, M. C., Iván Cavero-Redondo, Lorenzo, C. di, Pascual-Morena, C., Priego-Jiménez, S., Gómez-Guijarro, D., & Álvarez-Bueno, C. (2025). The effects of wine consumption and lipid profile: A systematic review and meta-analysis of clinical trials. The Journal of Nutrition, Health and Aging, 29, 6. DOI:10.1016/j.jnha.2025.100539 https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1279770725000636