Pasninkas tik vandeniu padidina žmogaus augimo hormono gamybą neprarandant svorio

Pasninkas tik vandeniu padidina žmogaus augimo hormono gamybą neprarandant svorio

Ar valgymo praleidimas vieną dieną gali sustabdyti jūsų organizmo HGH gamybą? Nauji tyrimai rodo, kaip paprastas 24 valandų vandens gėrimas greitai padidina HGH lygį – ypač tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

Neseniai žurnale paskelbtame tyrimeEndokrinologijos ribosTyrėjai ištyrė 24 valandų badavimo, geriant tik vandenį, poveikį jų svoriui, žmogaus augimo hormono (HGH) sekrecijai ir kitiems fiziologiniams parametrams.

Jų rezultatai rodo, kad nevalgius padidino HGH sekreciją hipofizėje, nepriklausomai nuo svorio kritimo. Nors nevalgius sukelti HGH pokyčiai buvo atvirkščiai koreliuojami su kai kuriais kardiometaboliniais rizikos veiksniais, tyrimas nenustatė tiesioginio šios rizikos sumažėjimo. Kadangi augimo hormono trūkumas gali padidinti širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligų ir mirtingumo riziką, šio tyrimo rezultatai gali turėti įtakos šios rizikos mažinimui.

fone

Žmonių, kurių pradinis lygis buvo žemas, HGH padidėjo iki 1 225 % – tyrimas parodė, kad žmonėms, kurių HGH iš pradžių buvo mažas, padidėjo žymiai daugiau, reaguodami į nevalgius, ypač moterims, kur poveikis buvo statistiškai reikšmingas.

Protarpinis badavimas, praktika tarp badavimo ir valgymo, parodė keletą naudos sveikatai, iš kurių dažniausiai tiriamas svorio metimas. Kiti privalumai yra rizikos veiksnių, tokių kaip cholesterolio kiekis, gliukozės koncentracija ir kraujospūdis, gerinimas ir lėtinių medžiagų apykaitos bei širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės mažinimas.

Nors šią naudą gali lemti svorio netekimas, jos taip pat gali atsirasti dėl nepriklausomų mechanizmų, ypač kai pasninkas trunka ilgiau nei 20 valandų. Vienas iš šių būdų yra metabolinis perėjimas, vykstantis nevalgius, todėl energija gaunama iš ketonų, kurie gaunami iš riebalų rūgščių, o ne iš gliukozės.

Kiti veiksmai apima imuninių takų gerinimą, uždegimo mažinimą ir mikrobiomo stiprinimą. Ilgalaikis badavimas taip pat gali sukelti natriurezę, kai natris išsiskiria su šlapimu, ir didesnį hemoglobino kiekį be hemokoncentracijos, o tai rodo pagerėjusį deguonies pernešimo pajėgumą ir gali padėti sumažinti širdies nepakankamumo riziką. Gyvūnų modeliai rodo, kad badavimas gali sumažinti širdies sustojimą ir sustiprinti širdies raumenis.

HGH/insuliną panašaus augimo faktoriaus-1 (IGF-1) ašis ir HGH trūkumai yra susiję su širdies nepakankamumo išsivystymu, tačiau HGH gamyba didėja nevalgius, o tai gali sumažinti šią riziką. Tačiau tyrimas patvirtino, kad nevalgius sukeltas HGH padidėjimas reikšmingai nepakeitė IGF-1 lygio.

Apie studiją

Tyrėjai įvertino, ar HGH pokyčius sukėlė 24 valandų badavimas, o tik vandens gėrimas koreliavo su svorio pokyčiais. Vėlesnė analizė įvertino, ar pokyčiai nevalgius ir bazinis HGH lygis pradžioje arba nevalgius buvo susiję su metaboliniais ir širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais.

HGH lygis didėjo nepriklausomai nuo svorio metimo – tyrimas patvirtino, kad nevalgius sukelti HGH pokyčiai neturėjo jokio ryšio su svorio kritimu, pradiniu svoriu ar KMI, o tai rodo grynai metabolinį poveikį.

Analizei buvo naudojami duomenys, surinkti iš anksčiau atlikto atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo 30 žmonių du 24 valandų laikotarpius. Kad būtų įtraukti į tyrimą, dalyviai per pastaruosius metus nebūtų nevalgę ilgiau nei 12 valandų ir per pastaruosius dvejus metus nebūtų tyčia apriboję savo suvartojamų kalorijų iki mažiau nei 80 % dienos normos.

Išskyrimo kriterijai apėmė insultą, miokardo infarktą, periferinių kraujagyslių ligą arba neseniai atliktą kietų organų transplantaciją. Taip pat neįtraukti esami ar buvę rūkaliai, kurie šiuo metu vartojo insuliną, vėžio terapiją ar imunosupresantus, taip pat žmonės, turintys imunodeficito ar imuninės sistemos sutrikimų.

Pagal Lotynų aikštės atsitiktinės atrankos planą, 16 dalyvių valgė beveik pirmą dieną, o antrąją – įprastai, o kiti 14 laikėsi savo įprastų dietų pirmąją ir beveik antrą dieną. Tyrimas tyčia apakino maisto vartojimą nevalgius, kad atspindėtų realius valgymo įpročius, o ne griežtai kontroliuotų dietą. Tyrimo dalyviai davė sutikimą ne tik eksperimentui, bet ir ilgalaikiam jų kraujo mėginių saugojimui bei vėlesnėms antrinėms analizėms.

Kraujo mėginiai buvo paimti per 30 minučių po įprasto valgio, 24 valandas ir 48 valandas prieš pradinį tašką. Grupiniam badavimui konkrečią dieną kraujas buvo paimtas, kol jie greitai sugedo. Buvo įvertintas pilnas kraujo skaičius, metaboliniai profiliai, didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas (HSCRP), insulino ir lipidų grupės, taip pat IGF-1 ir HGH lygiai. Kiti surinkti duomenys buvo ūgis, svoris, juosmens apimtis ir demografiniai rodikliai. Duomenims analizuoti naudota koreliacinė analizė, centrinės tendencijos ir sklaidos matavimai bei statistiniai testai.

Rezultatai

Pasninkas paskatino cirkuliuojančių riebalų rūgščių padidėjimą – tyrėjai pastebėjo padidėjusią riebalų rūgščių koncentraciją badavimo laikotarpiu, patvirtindami idėją, kad medžiagų apykaitos kuras nuo gliukozės pereina prie riebalų ketonų.

Du trečdaliai iš 30 dalyvių buvo moterys, jų amžius svyravo nuo 18 iki 70 metų, o vidutinis amžius – 44 metai. Pirminės analizės rezultatai parodė, kad nevalgius padidino hemoglobino ir HGH kiekį bei padidino natrio, trigliceridų kiekį, svorį ir kraujotakos parametrus, susijusius su atsparumu insulinui. Tačiau juosmens apimtis, HSCRP ir kraujospūdis nepasikeitė. Kita analizė parodė, kad cirkuliuojančių riebalų rūgščių koncentracija nevalgius padidėjo.

Dalyvių moterų vidutinis pradinis HGH buvo 0,5 ng/ml, o vyrų vidutinis HGH buvo 0,04 ng/ml. Pradinis vidutinis moterų svoris buvo 72,5 kg, o vyrų – 99,3 kg. Pradinis IGF-1 neparodė skirtumų tarp tų, kurių pradinis lygis buvo aukštesnis ir žemesnis.

HGH parodė silpną atvirkštinę koreliaciją su insulinu, gliukoze, juosmens apimtimi, atsparumu insulinui ir svoriu. Tai taip pat parodė silpną, bet teigiamą koreliaciją su didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-C) ir atsparumo insulinui nevalgius pokyčiais. Pažymėtina, kad HGH pokyčiai nevalgius nesusiję su svorio kritimu nevalgius arba su pradiniu svoriu ar HGH, bet koreliavo su IGF-1, gliukozės ir hemoglobino pokyčiais nevalgius.

Tyrimas taip pat parodė, kad asmenys, kurių pradinis HGH buvo mažesnis, nevalgius turėjo žymiai didesnį santykinį HGH padidėjimą. Vidutinis HGH padidėjimas buvo 720 % moterims, kurių pradinis HGH buvo žemas, palyginti su 38 % pacientų, kurių HGH buvo didesnis, – statistiškai reikšmingas skirtumas. Tačiau šis poveikis vyrams nebuvo reikšmingas.

Didelio HGH ir mažo HGH grupėse nevalgius nebuvo reikšmingų pradinio svorio ar gliukozės kiekio skirtumų. Tačiau žmonės, kurių pradinis HGH buvo mažesnis, parodė nedidelę tendenciją parodyti didesnį jautrumo insulinui pagerėjimą, visų pirma dėl didesnio insulino nevalgius sumažėjimo, nors ši tendencija nebuvo statistiškai reikšminga.

Santykinis HGH pokytis nevalgius reikšmingai nesiskyrė, kai tiriamieji buvo suskirstyti pagal pradinį svorį (t. y. viršijantį arba mažesnį už vidutinį svorį pagal lytį). Tai rodo, kad nevalgius sukeltą HGH padidėjimą lėmė pradinė HGH būklė, o ne kūno svoris. IGF-1 neparodė jokių reikšmingų pokyčių po 24 valandų badavimo, o IGF-1 pokyčiai tarp moterų ir vyrų arba remiantis pradinėmis HGH grupėmis nesiskyrė.

Išvados

Nors badavimas gali užkirsti kelią koronarinei širdies ligai ir diabetui arba juos gydyti, širdies nepakankamumo atsiradimas ir progresavimas apima daugybę širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos būdų, kurie gali tik sulėtinti vandens badavimo poveikį. 24 valandų badavimas gali sukelti reikšmingus baltymų ir HGH pokyčius nepriklausomai nuo svorio metimo, tuo tarpu tai nėra papildomas ilgas laikas apriboti valgymą.

Tyrimas rodo, kad asmenys, kurių pradinis HGH yra mažesnis, nevalgius gali turėti didesnį santykinį HGH padidėjimą, o tai gali turėti naudos metabolizmui. Būsimi tyrimai gali ištirti mažų dozių, bet pasikartojančio protarpinio badavimo per mėnesius ar metus metabolinę naudą, įtraukiant didesnius įvairaus amžiaus, lyties ir rasinių ar etninių grupių mėginius.

Šaltiniai: