Pasaulinei imunizacijos pažangai gresia dezinformacija ir finansavimo mažinimas

Pasaulinei imunizacijos pažangai gresia dezinformacija ir finansavimo mažinimas

Imunizacijos pastangoms kyla vis didesnė grėsmė, nes dėl dezinformacijos, gyventojų skaičiaus augimo, humanitarinių krizių ir finansavimo pablogėja pažanga, o milijonams vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų kyla pavojus, UNICEF ir Gavi per Pasaulinę imunizacijos savaitę balandžio 24–30 d.

Vakciną replikuojančių ligų, pvz., tymų, meningito ir geltonosios karštinės, protrūkiai visame pasaulyje plinta, o tokios ligos kaip difterija, kurios jau seniai buvo apribotos arba beveik išnyko daugelyje šalių, gali atsinaujinti. Reaguodamos į tai, agentūros ragina skubiai ir tvariai skirti politinį dėmesį ir investuoti, kad sustiprintų imunizacijos programas ir apsaugotų didelę pažangą mažinant vaikų mirtingumą per pastaruosius 50 metų.

„Per pastaruosius penkis dešimtmečius vakcinos išgelbėjo daugiau nei 150 milijonų gyvybių“, – sakė generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus. „Pasaulinės sveikatos apsaugos finansavimo mažinimas pasiekė šiuos sunkiai kovojamus pavojaus rezultatus. Vakcinų vakcinų protrūkiai auga visame pasaulyje, todėl šalys rizikuoja ir patiria daugiau išlaidų gydant ligas ir reaguojant į protrūkius šalyse, kurių ištekliai yra riboti.

Didėjantys protrūkiai ir įtemptos sveikatos sistemos

Tymai ypač pavojingai grįžta. Atvejų skaičius kasmet išaugo nuo 2021 m., stebint imunizacijos aprėpties sumažėjimą, kuris įvyko daugelyje bendruomenių per Covid-19 pandemiją ir po jos. 2023 m. tymų atvejų skaičius pasiekė 10,3 mln., ty 20 % daugiau nei 2022 m.

Agentūros perspėja, kad ši didėjimo tendencija greičiausiai išliks 2024 ir 2025 m., nes protrūkiai pablogėjo visame pasaulyje. Per pastaruosius 12 mėnesių 138 šalys pranešė apie tymų atvejus, iš kurių 61 patyrė didelius ar trikdančius protrūkius – tai didžiausias skaičius per 12 mėnesių nuo 2019 m.

Meningito atvejų Afrikoje taip pat smarkiai išaugo 2024 m., o augimo tendencija tęsėsi tik pirmuosius tris šių metų mėnesius. Buvo pranešta apie daugiau nei 5500 įtariamų atvejų ir beveik 300 mirčių 22 šalyse. Praėjusiais metais tai buvo maždaug 26 000 atvejų ir beveik 1 400 mirčių 24 šalyse.

Geltonosios karštligės atvejų Afrikos regione taip pat daugėja – 2024 m. 12 šalių užregistruoti 124 patvirtinti atvejai. Tai įvyko po to, kai pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažėjo šios ligos atvejų dėl pasaulinių vakcinų atsargų ir geltonosios karštinės vakcinų naudojimo įprastose imunizacijos programose. Geltonosios karštinės protrūkiai buvo patvirtinti PSO Amerikos regione nuo šių metų pradžios – iš viso užfiksuotas 131 atvejis 4 šalyse.

Šie protrūkiai kyla dėl pasaulinio finansavimo mažinimo. Neseniai atliktas PSO RACID tyrimas, kuriame dalyvavo 108 PSO šalių biurai, visų pirma mažas ir mažas vidutines pajamas gaunančiose šalyse, rodo, kad beveik pusėje šių šalių dėl sumažėjusio donorų finansavimo sutrinka skiepijimo kampanijos, įprastos imunizacijos ir galimybės gauti atsargų. Ligų priežiūra, įskaitant vakcinacijos rezultatus, taip pat yra paveikta daugiau nei pusėje apklaustų šalių.

Be to, pastaraisiais metais padaugėjo praleistų įprastų vaikų skiepų skaičius, net kai šalys dėjo pastangas, kad pasivytų vaikus, praleistus per pandemiją. Apskaičiuota, kad 2023 m. 14,5 mln. vaikų praleido visas įprastas vakcinos dozes – nuo ​​13,9 mln. 2022 m. ir 12,9 mln. 2019 m. Daugiau nei pusė šių vaikų gyvena šalyse, susiduriančiose su konfliktais, pažeidžiamumu ar nestabilumu, kur dažnai sutrinka prieiga prie būtiniausių sveikatos paslaugų.

„Pasaulinė finansavimo krizė labai apriboja mūsų galimybes skiepyti daugiau nei 15 milijonų pažeidžiamų vaikų nuo tymų silpnose ir konfliktų paveiktose šalyse“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell. „Imunizacijos paslaugos, ligų stebėjimas ir reagavimas į protrūkius beveik 50-yje šalių jau yra sutrikdytas, o nesėkmių lygis yra panašus į tuos, kurie buvo patirti per Covid-19. Negalime sau leisti prarasti pozicijų kovojant su ligomis, kurių galima išvengti.

Labai svarbios bus tolimesnės investicijos į 2023 m. pradėtą ​​„Didžiosios grupės iniciatyvą“, skirtą vaikams, kurie praleido vakcinas per Covid-19 pandemiją, ir kitas įprastas imunizacijos programas.

Kaip imunizacija sprendžia šiuos iššūkius

Bendros PSO, UNICEF, GAVI ir partnerių pastangos padėjo šalims išplėsti prieigą prie vakcinų ir sustiprinti imunizacijos sistemas teikiant pirminę sveikatos priežiūrą, net ir esant vis didėjantiems iššūkiams. Kiekvienais metais vakcinos išgelbėja beveik 4,2 milijono gyvybių nuo 14 ligų – ir beveik pusė šių gyvybių išgelbėja Afrikos regione.

Dėl skiepijimo kampanijų meningitas A pašalintas iš Afrikos meningito juostos, o nauja vakcina, apsauganti nuo penkių meningito atmainų, žada platesnę apsaugą.

Taip pat buvo padaryta pažanga mažinant geltonosios karštinės atvejus ir mirčių skaičių didinant įprastų skiepų aprėptį ir skubių vakcinų atsargas, tačiau naujausi protrūkiai Afrikoje ir Amerikos regione pabrėžia riziką tose srityse, kuriose praeityje atvejų nebuvo pranešta, įprastos imunizacijos aprėptis maža ir pasirengimo kampanijų spragas.

Be to, per pastaruosius dvejus metus buvo padaryta didelė pažanga kitose imunizacijos srityse. Afrikos regione, kuriame gimdos kaklelio vėžio našta yra didžiausia pasaulyje, 2020–2023 m. ŽPV vakcinos aprėptis beveik padvigubėjo nuo 21 % iki 40 %, o tai atspindi suderintas pasaulines pastangas pašalinti gimdos kaklelio vėžį. Imunizacijos pažanga taip pat apima pasaulinės pneumokokų konjuguotų vakcinų aprėpties padidėjimą, ypač Pietryčių Azijos regione, kartu su įvedimu Čade ir Somalyje, šalyse, kuriose yra didelė ligų našta.

Kitas svarbus įvykis – beveik 20 Afrikos šalių subnacionalinis maliarijos vakcinų diegimas, padedantis iki 2035 m. išgelbėti pusę milijono papildomų gyvybių, nes vis daugiau šalių imsis vakcinų ir paspartins kovos su maliarija priemones.

Raginimas veikti

UNICEF ir Gavi ragina tėvus, visuomenę ir politikus stiprinti paramą skiepams. Agentūros pabrėžia tvarių investicijų į vakcinas ir imunizacijos programas poreikį ir ragina šalis vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2030 metų imunizacijos darbotvarkę (IA2030).

Integruotose pirminės sveikatos sistemose skiepijimas gali apsaugoti nuo ligų ir prijungti šeimas prie kitos būtinos priežiūros, pavyzdžiui: B. prenatalinės priežiūros, mitybos ar maliarijos patikros. Skiepijimas yra „geriausias sveikatos pirkimas“, kai investicijų grąža yra 54 USD už kiekvieną investuotą dolerį, o tai yra ateities klestėjimo ir sveikatos saugumo pagrindas.

Padidėję labai užkrečiamų ligų protrūkiai yra viso pasaulio problema. Geros naujienos yra tai, kad galime kovoti, o kitam strateginiam Gavi laikotarpiui yra aiškus planas, kaip sustiprinti mūsų gynybą, plečiant investicijas į pasaulines vakcinų atsargas ir tikslinę profilaktinę vakcinaciją šalyse, kurios labiausiai kenčia nuo meningito, geltonosios karštinės ir tymų. Tačiau šiai svarbiai veiklai kyla pavojus, jei „Gavi“ nebus visiškai finansuojamas ateinančius penkerius metus, todėl raginame savo donorus paremti mūsų misiją siekiant padėti visiems ir visur apsisaugoti nuo ligų, kurių galima išvengti. “

Dr. Sania Nishtar, „Gavi“, „The Vaccine Alliance“ generalinė direktorė

2025 m. birželio 25 d. vyksiančiame Gavi aukšto lygio tarpininkavimo aukščiausiojo lygio susitikime iš mūsų donorų siekiama surinkti mažiausiai 9 milijardus USD, kad būtų galima finansuoti mūsų ambicingą strategiją, skirtą apsaugoti 500 milijonų vaikų ir išgelbėti mažiausiai 8 milijonus gyvybių 2026–2030 m.

Šaltiniai: