Covid-19 poveikis apima ne tik virusą, bet ir padidina mirčių dėl kitų ligų skaičių

Covid-19 poveikis apima ne tik virusą, bet ir padidina mirčių dėl kitų ligų skaičių

Sutrikusi priežiūra per Covid-19 pandemiją smarkiai padaugėjo kitų ne tuščiavidurių ligų ir mirties priežasčių, ypač psichikos ligų, mažų vaikų maliarijos ir vyresnio amžiaus žmonių insulto bei širdies ligų, rodo šiandien BMJ paskelbtas tyrimas.

Pavyzdžiui, nuo 2020 iki 2021 m. naujų depresinių sutrikimų atvejų tarp 5–14 metų amžiaus padaugėjo 23 proc., o mirčių nuo maliarijos atvejų tarp vaikų iki penkerių metų padaugėjo 14 proc.

Tyrėjai teigia, kad būsimi atsakai į galimas pandemijas ar kitas tarptautinio susirūpinimą keliančias visuomenės sveikatos problemas „turės neapsiriboti infekcijų kontrole, kad būtų atsižvelgta į ilgalaikes pasekmes sindemijos sveikatai“.

Pandemijos metu dauguma sveikatos priežiūros paslaugų buvo smarkiai paveiktos, o tai trukdė pastangoms užkirsti kelią ir kontroliuoti daugelį ligų. Tačiau vis dar reikia atlikti nuodugnią pandemijos poveikio kitoms ligų ir mirties priežastims analizę.

Siekdami atsižvelgti į tai, Kinijos mokslininkai naudojo 2021 m. Pasaulinės ligų naštos tyrimo duomenis, kad imituotų 174 sveikatos būklių naštą 2020 ir 2021 m. skirtinguose regionuose, amžiaus grupėse ir lytyse.

Iš viso į analizę buvo įtrauktos 204 šalys ir teritorijos. Pagrindiniai susidomėjimo rodikliai buvo sergamumas (naujų atvejų skaičius), paplitimas (sergančių žmonių skaičius), mirtys ir nugyventi metai (DALYS) – bendras gyvenimo kiekybės ir kokybės matas.

Depresijos ir nerimo sutrikimai kartu su maliarija buvo labiausiai paveikti, o ligų našta žymiai padidėjo, palyginti su kitomis priežastimis.

Pavyzdžiui, su amžiumi susijęs maliarija dažnis padidėjo 12% (iki 98 iš 100 000). Depresijos ir nerimo sutrikimų dažnis per parą taip pat padidėjo atitinkamai 12% (iki 83 iš 100 000) ir 14% (iki 74 iš 100 000), ypač tarp moterų.

Standartizuotas depresinių sutrikimų dažnis ir paplitimas padidėjo atitinkamai 14% (iki 618 iš 100 000) ir 10% (iki 414 iš 100 000), o nerimo sutrikimai padidėjo 15% (iki 102 ir 628 iš 100 000).

Širdies ligų paplitimas taip pat pastebimai išaugo, ypač tarp 70 metų amžiaus asmenų (169 iš 100 000 išeminės širdies ligos ir 27 iš 100 000 insulto).

Taip pat labai (12%) padidėjo standartizuotas mirtingumas nuo maliarijos (12%), ypač tarp vaikų iki penkerių metų Afrikos regione.

Tyrėjai pripažįsta, kad jų metodai gali nevisiškai atspindėti pandeminių sutrikimų sudėtingumą ir įvairovę, o tokie veiksniai kaip netolygi duomenų kokybė skirtinguose regionuose, galimas nepakankamas pranešimas ir pavėluotos diagnozės pandemijos metu galėjo turėti įtakos jų rezultatų tikslumui.

Tačiau jie teigia, kad jų analizė yra platesnė nei ankstesnių tyrimų ir siūlo įgyvendinamas, su politika susijusias rekomendacijas, kaip pagerinti sveikatos priežiūros sistemą.

Todėl jie daro išvadą: „Šie rezultatai pabrėžia, kad būtina skubiai stiprinti sveikatos sistemos atsparumą, gerinti integruotą priežiūrą ir informuoti apie strategijas, kaip remti teisingą pasirengimą būsimoms visuomenės sveikatos ekstremalioms situacijoms.

Šiame tyrime pabrėžiama, kaip duomenys gali paskatinti protingesnį atsigavimą, kad ateityje sveikatos krizės mažiau trikdytų gyvenimą ir tolygiau paveiks gyventojus, teigia mokslininkai susietame vedamajame straipsnyje.

Jie rašo, kad integruodamos šias įžvalgas į planus po pandemijos, šalys gali pagerinti atsparumą. Konkretūs žingsniai apima biudžeto skyrimą būtiniausioms paslaugoms ekstremaliomis situacijomis, pirminės sveikatos priežiūros stiprinimą, ligų stebėjimo tinklų išplėtimą ir pirmenybę teikiant visuotinei sveikatos apsaugai, daugiausia dėmesio skiriant nepalankioje padėtyje esančioms arba marginalizuotoms bendruomenėms.

„Galų gale, netiesioginių pandemijos aukų pripažinimas ir planavimas išgelbės gyvybes, o sveikatos sistemos bus stipresnės ir teisingesnės būsimoms visuomenės sveikatos ekstremalioms situacijoms“, – daro išvadą jie.

Šaltiniai: