Kodėl kasdien renkantis skirtingus maisto produktus gali sumažėti diabeto rizika

Kodėl kasdien renkantis skirtingus maisto produktus gali sumažėti diabeto rizika

Nauji tyrimai rodo, kad į savo lėkštę įtraukus įvairovę, ypač daugiau augalinių baltymų, galima išvengti 2 tipo diabeto, o tai būtų naudinga moterims ir žmonėms, neturintiems centrinio nutukimo.

Neseniai paskelbtame tyrimeTarptautinis epidemiologijos žurnalasTyrėjai ištyrė ryšį tarp mitybos įvairovės ir 2 tipo diabeto (T2D) paplitimo.

2021 m. diabetu sirgo daugiau nei 10 % pasaulio gyventojų, o T2D sudaro apie 90 % diagnozuotų diabeto atvejų ir daugumą su tuo susijusių naštų. Todėl T2D prevencija išlieka politikos ir visuomenės sveikatos prioritetu. Dieta pripažįstama kaip keičiamas T2D prevencijos veiksnys. Mitybos įvairovė yra esminis sveikos mitybos aspektas ir, skirtingai nuo maisto kiekio, kokybės ar dažnumo, ji atspindi vartojamo maisto įvairovę.

Sveikai mitybai gali trūkti įvairovės, o įvairioje dietoje nebūtinai turi būti mažiau druskos, transriebalų ar energijos. Baltymų turinčio maisto įvairovė yra svarbi sveikatai ir T2D valdymui. Be to, įrodymai rodo, kad bendras baltymų suvartojimas turi įtakos T2D rizikai. Pavyzdžiui, didesnis gyvulinių baltymų kiekis padidina T2D riziką, o su augalinių baltymų kiekiu nėra jokio ryšio. Be to, T2D rizika skiriasi priklausomai nuo gyvūninio baltymo potipio.

Didesnis perdirbtos ir raudonos mėsos kiekis padidina T2D dažnį, o pieno produktai atrodo apsauginiai. Įvairiuose maisto produktuose, kuriuose gausu baltymų, yra daug biologiškai aktyvių junginių, o biologinis poveikis ir santykinis baltymų suvartojimo indėlis gali skirtis priklausomai nuo gyvūninės ar augalinės kilmės baltymų suvartojimo. Tačiau nė viename tyrime nebuvo ištirta baltymų turinčio maisto įvairovė pagal mitybos šaltinį.

Apie studiją

Šiame tyrime buvo nagrinėjamas ryšys tarp mitybos įvairovės ir T2D dažnio. Duomenys buvo gauti iš epinės sąveikos tyrimo. Penkių dietų įvairovė (DDSS) buvo gauta iš pačių pateiktų mitybos duomenų. Tai apėmė maisto grupių įvairovę (DDS-Total5) ir daržovių potipių (DDS-VEG), mėsos ir alternatyvių (DDS-Meat), gyvulinių baltymų (DDS-ProTA) ir augalinių baltymų (DDSProtP) įvairovę.

Maisto grupės apėmė grūdus, pieno produktus, vaisius, daržoves, mėsą ir alternatyvius šaltinius. Daržovių potipiai buvo šaknys, lapai, vaisiai ir kitos daržovės. Augalinių baltymų potipiai buvo ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos, ryžiai ir makaronai, duona ir kiti grūdai. Mėsa ir alternatyvūs potipiai buvo raudona ir perdirbta mėsa, paukštiena, organų mėsa, žuvis ir jūros gėrybės, kiaušiniai, ankštiniai augalai, sėklos ir riešutai.

Gyvūninių baltymų potipiai buvo perdirbta mėsa, raudona mėsa, sūris, pienas ir pieno produktai, organų mėsa, žuvis ir jūros gėrybės, paukštiena ir kiaušiniai. Prentice svertiniai Cox regresijos modeliai buvo naudojami siekiant įvertinti numatomus ryšius tarp atskirų DD ir T2D atvejų, suskirstytų pagal lytį ir nutukimo būklę. COX regresijos analizė buvo atlikta siekiant įvertinti poveikio pokyčius pagal lytį ir nutukimą.

Rezultatai

Tyrime dalyvavo 23 649 žmonės iš aštuonių Europos šalių, įskaitant 10 363 T2D atvejus. Vidutiniškai tiriamieji buvo stebimi 9,9 metų arba 234 324 asmeninius metus. Keturių ar penkių augalinių baltymų šaltinių suvartojimas buvo susijęs su mažesniu T2D paplitimu visose šalyse, palyginti su nevartojimu.

Be to, kiekvieno naujo augalinio baltymo potipio vartojimas buvo susijęs su 4% mažesniu T2D dažniu. Augalų baltymų įvairovė buvo atvirkščiai susijusi su T2D dažniu moterims. Moterims, kurios vartojo tris augalinių baltymų potipius, T2D dažnis buvo 25% mažesnis. Nors augalų baltymų įvairovė parodė atvirkštinį ryšį su T2D dažniu nutukusiems ir nenutukusiems asmenims, rezultatas buvo statistiškai reikšmingas asmenims, neturintiems centrinio nutukimo.

Tačiau asmenims be centrinio nutukimo, kurie vartojo keturis ar penkis augalinių baltymų potipius, T2D dažnis buvo 18 % mažesnis, o tai buvo reikšminga riba (HR 0,82, 95 % PI 0,68–1,00). DDS-TOTAL5 ir DDS-VEG didžiausios vertės buvo susijusios su mažesniu T2D dažniu, palyginti su mažiausiomis vertėmis. Kiekviena papildoma maisto produktų grupė dietoje buvo susijusi su 9% mažesniu T2D dažniu. Penkių maisto grupių suvartojimas buvo susijęs su mažesniu T2D dažniu moterims (HR 0,86, 95 % PI 0,77-0,96), ir nors panašus modelis buvo stebimas ir vyrams, ryšys jiems nebuvo statistiškai reikšmingas (HR 0,84, 95 % PI 0,68-1,04).

Valgydami bent tris skirtingas daržoves, vyrų T2D dažnis sumažėjo 15% (HR 0,85, 95% PI 0,73-0,99). Panašiai, keturių ir penkių pagrindinių maisto grupių suvartojimas sumažino T2D dažnį 17% ir 21% asmenims, neturintiems centrinio nutukimo. DDS-ProTA ir DDS susitikimuose nebuvo nustatyta jokių aiškių asociacijų. Nepaisant to, didesnis DDS buvo susijęs su incidentu T2D žmonėms, neturintiems centrinio nutukimo. Įdomu tai, kad kai kurie iš šių rezultatų prieštaravo pradinei tyrėjų hipotezei, kad didesnė įvairovė labiau apsaugotų vyrus ir nutukusius asmenis. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors tendencijos kartais skyrėsi tarp pogrupių, darbe teigiama, kad oficialūs statistiniai šių sąveikų testai dažnai nebuvo reikšmingi, todėl šiuos skirtumus reikia aiškinti atsargiai.

Išvados

Apibendrinant galima pasakyti, kad keturių ar penkių skirtingų augalinių baltymų šaltinių vartojimas buvo nuolat susijęs su sumažėjusia T2D paplitimo rizika, palyginti su šių šaltinių vartojimu. Keturių daržovių potipių ir penkių pagrindinių maisto grupių vartojimas taip pat buvo susijęs su mažesne T2D rizika.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad kai kurios iš šių asociacijų susilpnėjo, kai jie atliko papildomas analizes. Pavyzdžiui, atsižvelgus į kitas mitybos įvairovės priemones, ryšys tarp augalų įvairovės ir mažesnės T2D rizikos vyrams nebebuvo statistiškai reikšmingas, o tai rodo, kad rezultatus reikia interpretuoti atsargiai.

Tyrimo autoriai taip pat nurodė keletą apribojimų. Rezultatai priklauso nuo pačių pateiktų mitybos duomenų, surinktų vienu momentu, o tai gali neužfiksuoti mitybos pokyčių bėgant metams. Kadangi tiriamoji populiacija buvo europiečių, rezultatai gali būti neapibendrinami kitoms populiacijoms.

Apskritai šie rezultatai patvirtina mitybos gaires, kaip vartoti maistą iš penkių maisto produktų grupių ir įtraukti į dietą įvairias daržoves bei augalinius baltymus.

Šaltiniai: