Ištirti pakartotinės ezofagogastroduodenoskopijos ir kolonoskopijos vaidmenį diagnozuojant kraujavimą iš virškinimo trakto

Ištirti pakartotinės ezofagogastroduodenoskopijos ir kolonoskopijos vaidmenį diagnozuojant kraujavimą iš virškinimo trakto

Kraujavimas iš virškinimo trakto (GI) yra dažna ir potencialiai pavojinga gyvybei būklė, kurią reikia greitai ir tiksliai diagnozuoti. Esophagogastroduodenoscopy (EGD) ir kolonoskopija yra pagrindiniai diagnostikos metodai, tačiau pradiniais tyrimais kartais nepavyksta nustatyti kraujavimo šaltinio. Tokiais atvejais pakartotiniai endoskopiniai tyrimai gali pagerinti aptikimo dažnį. Šioje apžvalgoje nagrinėjamas pakartotinio EGD ir kolonoskopijos vaidmuo diagnozuojant kraujavimą iš virškinimo trakto ir pabrėžiamos sąlygos, kuriomis jie yra naudingiausi, ir su jų naudojimu susiję iššūkiai.

Kraujavimo iš virškinimo trakto dažnis ir priežastys

GI kraujavimas skirstomas į viršutinį, vidurinį ir apatinį GI kraujavimą pagal kraujavimo vietą. Ūminis kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto yra nuo 84 iki 160 atvejų 100 000 žmonių per metus, o mirštamumas yra 10%. Pepsinės opos, kraujavimas iš varikozės ir gleivinės erozijos yra vienos dažniausiai pasitaikančių priežasčių. Kraujavimą iš apatinės GI, kurio dažnis yra 20–33 atvejai 100 000 žmonių, dažniausiai sukelia divertikulinė liga, hemorojus, piktybiniai navikai ir kolitas. Viršutinio virškinimo trakto kraujavimo EGD diagnostinis tikslumas yra maždaug 90–95%, o kolonoskopija - 48–90% kraujavimo iš apatinės GI.

Pakartotinio EGD ir kolonoskopijos vaidmuo

Tam tikroms ligoms, tokioms kaip Dieulafoy liga, protarpinis kraujavimas ir ribota vizualizacija pradinės endoskopijos metu, gali prireikti pakartotinių tyrimų. Įrodyta, kad pakartotinis EGD pagerina pažeidimo aptikimą, ypač tais atvejais, kai pradinis tyrimas nėra įtikinamas dėl aktyvaus kraujavimo arba prastos vizualizacijos. Taip pat pakartotinė kolonoskopija yra vertinga nustatant diferencinį kraujavimą ir įvertinant pasikartojantį kraujavimą.

Indikacijos pakartotinei endoskopijai

Pakartotinis EGD ir kolonoskopija turėtų būti svarstoma šiais atvejais:

1. Schlechte Visualisierung während der ersten Endoskopie – Blutgerinnsel, Lebensmittelreste oder unzureichende Darmvorbereitung können Läsionen verdecken.
2. Unvollständige Erstuntersuchung – Wenn das erste Verfahren nicht die volle Visualisierung des GI -Trakts erreicht.
3. Wiederkehrende oder anhaltende Blutungen – Klinischer Hinweise auf eine anhaltende Blutung können auf eine fehlende Läsion hinweisen.
4. Zusätzliche Bildgebung deutet darauf hin, dass eine Blutungsquelle innerhalb der endoskopischen Reichweite aus der Kapselendoskopie oder der CT -Angiographie wiederholte Verfahren leiten kann.

Pakartotinės endoskopijos naudingumo optimizavimas

Siekiant sumažinti pakartotinių procedūrų poreikį, tinkamą žarnyno paruošimą, patyrusius endoskopuotojus ir pažangius vaizdo gavimo būdus. Endoskopinių tyrimų planavimas tinkamu laiku, ypač per 24 valandas didelės rizikos pacientams, pagerina diagnostikos rezultatus. Naujos technologijos, tokios kaip kolonoskopija vandens srove ir endoskopija su dangteliu, pagerina vizualizavimo ir pažeidimų aptikimo rodiklius.

Išvados

Pakartotinis EGD ir kolonoskopija atlieka lemiamą vaidmenį diagnozuojant kraujavimą iš virškinimo trakto, kai pradiniai tyrimai nenustato kraujavimo šaltinio. Nors įprastinės kartotinės procedūros ne visada būtinos, kruopšti pacientų atranka pagal klinikinius veiksnius gali pagerinti diagnostikos tikslumą ir pagerinti paciento rezultatus. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų nustatytos standartizuotos pakartotinės endoskopijos gairės gydant GI kraujavimą.

Šaltiniai: