Krūties vėžio atvejų ir mirčių iki 2050 m. padaugės – ar esame pasiruošę?

Krūties vėžio atvejų ir mirčių iki 2050 m. padaugės – ar esame pasiruošę?

Prognozuojamas staigus krūties vėžio paplitimas iki 2050 m. – sveikatos sistemos pasiruošusios? Novatoriškas tyrimas atskleidžia nerimą keliančius diagnozės, gydymo ir išgyvenamumo rodiklių skirtumus visame pasaulyje.

Krūties vėžys kas minutę diagnozuojamas keturioms moterims visame pasaulyje ir, remiantis 2022 m. skaičiavimais, kas minutę mirs viena moteris. Neseniai žurnale paskelbtame tyrimeNatūrali medicinaTarptautinė onkologų ir sveikatos tyrėjų komanda išsamiai apžvelgė dabartinę ir būsimą krūties vėžio naštą visame pasaulyje, pabrėždama sergamumo ir mirtingumo rodiklius bei pabrėždama, kad būtina skubiai tobulinti prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas.

Krūties vėžys

Mirtingumo nuo krūties vėžio ir sergamumo krūties vėžiu santykis yra iki keturių kartų didesnis šalyse, kuriose HDI yra žemas – 46 % jaunesnių nei 50 metų moterų, kurioms diagnozuota šiuose regionuose, miršta, o šalyse, kuriose labai aukštas HDI, miršta tik 11 %.

Krūties vėžys tebėra dažniausiai diagnozuojamas moterų vėžys ir pagrindinė mirtingumo visame pasaulyje priežastis. Nors dideles pajamas gaunančiose šalyse dėl ankstyvo aptikimo ir geresnio gydymo pagerėjo išgyvenamumas, mažesnes pajamas gaunantys regionai ir toliau kovoja su vėluojančiomis diagnozėmis ir ribota prieiga prie sveikatos priežiūros.

Sergamumui krūties vėžiu turi įtakos tokie veiksniai kaip reprodukcinė istorija, gyvenimo būdo pasirinkimas ir genetika. Išsivysčiusios šalys praneša apie didesnius rodiklius dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse mirtingumas yra neproporcingai didelis dėl vėlyvos diagnozės, netinkamų patikros programų ir apmokytų medicinos specialistų trūkumo.

Nors tokiomis pastangomis kaip Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Pasaulinė krūties vėžio iniciatyva (GBCI) siekiama sumažinti mirtingumą anksti diagnozuojant ir veiksmingai gydant, tik septynios šalys, įskaitant Belgiją ir Daniją, pasiekė iniciatyvos tikslą sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio 2,5 % per metus.

Daugelis kitų tautų daro pažangą, bet nepasiekia šio etalono. Šiame tyrime buvo nagrinėjamos dabartinės tendencijos ir prognozuojamos būsimos naštos, susijusios su krūties vėžiu, pabrėžiant būtinybę imtis visuotinių veiksmų siekiant panaikinti krūties vėžio pasekmių atotrūkį.

Dabartinis tyrimas

Sergamumas sparčiausiai auga tarp jaunesnių moterų dideles pajamas gaunančiose šalyse, o Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Bahreine pastebimas staigiausias augimas.

Šiame tyrime mokslininkai analizavo krūties vėžio paplitimą ir mirtingumą 185 šalyse, naudodamiesi Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros Pasaulinės vėžio observatorijos (IARC) duomenimis. Jie nagrinėjo tendencijas naudodamiesi istoriniais 2008–2017 m. duomenimis, atsižvelgdami į tokius kintamuosius kaip žmogaus raidos indeksas (HDI), amžiaus pasiskirstymas ir regioniniai skirtumai.

Norint įvertinti esamą (2022 m.) ir būsimą (2050 m.) naštą, tyrime pagal amžių susirgimų ir mirtingumo rodikliai nuo 2022 m. buvo taikomi prognozuojamam gyventojų skaičiaus augimui. Tyrėjai taip pat įvertino 185 šalių pažangą siekiant PSO tikslo – kasmet 2,5 % sumažinti su krūties vėžiu susijusį mirtingumą.

Tyrimo metu buvo naudojami statistiniai metodai, skirti įvertinti sergamumo ir mirtingumo tendencijas, įskaitant lokaliai svertinius regresijos modelius ir apskaičiuotus metinius procentinius pokyčius. Grupė taip pat apskaičiavo mirtingumo ir sergamumo santykį kaip sveikatos priežiūros prieinamumo, ligos sunkumo ir sisteminių gydymo kliūčių pavyzdį.

Be to, siekiant pabrėžti prevencijos svarbą, buvo ištirti rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas (susijęs su 8–28 % krūties vėžio atvejų), alkoholio vartojimas (4–16 %) ir hormonų įtaka. Tyrimu taip pat buvo siekiama suteikti kritinių įžvalgų apie socialinius ir ekonominius veiksnius, turinčius įtakos krūties vėžio rezultatams, ir panaudoti šią informaciją vadovaujant pasaulinei vėžio kontrolės politikai.

Pasaulinės krūties vėžio tendencijos

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje krūties vėžio atvejų yra didžiausias pasaulyje – 100,3 atvejo 100 000 moterų – daugiau nei tris kartus daugiau nei Pietų Centrinėje Azijoje (26,7 atvejo 100 000).

Tyrėjai pastebėjo, kad krūties vėžys tebėra dažniausiai diagnozuojamas moterų vėžys – 2022 m. apytiksliai 2,3 mln. naujų atvejų ir maždaug 670 000 mirtingumo atvejų. Nors dideles pajamas gaunančios šalys ir toliau kovoja su dideliu mirtingumu, atspindinčiu neaiškumus dėl sveikatos priežiūros prieinamumo dėl patobulinto aptikimo ir gydymo, mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys ir toliau kovoja su dideles pajamas gaunančiomis šalimis.

Be to, ateities prognozės rodė nerimą keliantį padidėjimą: iki 2050 m. tikimasi 3,2 mln. naujų atvejų ir daugiau nei 1,1 mln. mirčių. Tyrimas taip pat parodė, kad mirtingumas mažėja 29 šalyse, kuriose HDI yra labai aukšta, tačiau septyniose šalyse, įskaitant kelias Afriką, Lotynų Ameriką ir Aziją. Australija kartu su Didžiąja Britanija, Švedija ir Nyderlandais yra tarp šalių, kuriose mirtingumas kasmet mažėja 2,5 proc., o kasmet – 2,1 proc.

Tačiau didžiausias krūties vėžio dažnis buvo pastebėtas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur pagal amžių standartizuoti rodikliai siekė 100,3 atvejo 100 000 moterų. Tai atspindi ir ilgesnę gyvenimo trukmę, ir plačiai paplitusias patikros programas, kurios nustato daugiau atvejų ankstyvosiose stadijose. Priešingai, Pietų Centrinėje Azijoje dažnis buvo žemiausias – 26,7 atvejo 100 000.

Taip pat buvo pastebėtas didėjantis jaunesnių nei 50 metų moterų sergamumas, ypač dideles pajamas gaunančiose šalyse, o tai rodo rizikos veiksnių, tokių kaip gyvenimo būdo ir reprodukcinio elgesio pokyčiai, pokyčius. Visų pirma, jaunesnių moterų sergamumas krūties vėžiu didėja tik devyniose šalyse, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją ir Bahreiną.

Septynios šalys, įskaitant Belgiją ir Daniją, sėkmingai sumažina mirštamumą nuo krūties vėžio 2,5% per metus – tai atitinka PSO Pasaulinės krūties vėžio iniciatyvos tikslą.

Be to, tyrime nustatyta, kad žemo HDI šalyse mirštamumas yra neproporcingai didesnis, o tai reiškia, kad daugiau moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys šiuose regionuose, miršta nuo šios ligos, palyginti su jų kolegomis didesnes pajamas gaunančiose šalyse. Šį skirtumą daugiausia lėmė vėlyvos diagnozės, finansinės kliūtys gydymui ir vėžio specialistų bei radioterapijos įstaigų trūkumas.

Be to, mokslininkai pažymėjo, kad ekonominiai ir demografiniai pokyčiai turės įtakos būsimai krūties vėžio naštai. Sparti urbanizacija, gyventojų senėjimas ir besikeičiantys gyvenimo būdo veiksniai gali prisidėti prie dažnesnio susirgimo, ypač besivystančiuose regionuose. Norint išspręsti šias problemas, reikia dėti visas pastangas siekiant pagerinti sveikatos priežiūros infrastruktūrą, išplėsti prieigą prie klinikinių krūtų tyrimų kaip ekonomiškai efektyvios mamografijos alternatyvos mažai išteklių reikalaujančiose aplinkose, skatinti rizikos mažinimo elgesį ir pagerinti prieigą prie savalaikės ir veiksmingos priežiūros.

Tyrimo apribojimai apėmė galimus duomenų rinkimo netikslumus, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kuriose vėžio registrai neišsamūs. Be to, prognozės buvo pagrįstos dabartinėmis tendencijomis ir gali nepakankamai įvertinti būsimą poveikį, jei rizikos veiksniai ir toliau didės.

Išvados

Apskritai rezultatai atskleidė augančią pasaulinę krūties vėžio naštą ir didelę išgyvenimo nelygybę tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių šalių. Tyrimas parodė, kad be skubios intervencijos mirtingumo rodikliai ir toliau didės, ypač kai ištekliai riboti. Ankstyvo krūties vėžio nustatymo stiprinimas, gydymo prieinamumo didinimas ir rizikos veiksnių, kurių galima išvengti, pašalinimas yra svarbūs žingsniai siekiant sumažinti šią augančią krizę. Tyrėjai pabrėžė, kad visose šalyse, atitinkančiose 2,5% metinį mirtingumo tikslą, iki 2050 m. būtų galima išgelbėti beveik 560 000 gyvybių.

Šaltiniai: