Suche
Mein Konto
Tyrimas rodo, kaip geltonosios karštinės vakcina sukelia stiprų imuninį atsaką
Mokslininkai parodo, kaip vakcina suaktyvina specifines imunines ląsteles – tai svarbus atspirties taškas kuriant naujas vakcinas. Skiepijimas nuo geltonosios karštinės, naudojant gyvą susilpnintą YF17D vakciną, yra viena iš veiksmingiausių skiepų. Vienkartinė dozė užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo ligos. Dėl imuninio atsako stiprumo ir ilgalaikio pobūdžio ši vakcina yra puikus pavyzdys tiriant veiksmingus imuninės gynybos mechanizmus nuo virusinių infekcijų. Tačiau dar nėra visiškai suprantama, kaip tiksliai ši vakcina sukelia tokį išskirtinai stiprų imuninį atsaką. Biomedicinos centro (BMC) imunologijos profesorės Anne Krug vadovaujama komanda…
Tyrimas rodo, kaip geltonosios karštinės vakcina sukelia stiprų imuninį atsaką
Mokslininkai parodo, kaip vakcina suaktyvina specifines imunines ląsteles – tai svarbus atspirties taškas kuriant naujas vakcinas.
Skiepijimas nuo geltonosios karštinės, naudojant gyvą susilpnintą YF17D vakciną, yra viena iš veiksmingiausių skiepų. Vienkartinė dozė užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo ligos. Dėl imuninio atsako stiprumo ir ilgalaikio pobūdžio ši vakcina yra puikus pavyzdys tiriant veiksmingus imuninės gynybos mechanizmus nuo virusinių infekcijų. Tačiau dar nėra visiškai suprantama, kaip tiksliai ši vakcina sukelia tokį išskirtinai stiprų imuninį atsaką.
Komanda, vadovaujama imunologijos profesorės Anne Krug iš LMU Biomedicinos centro (BMC), bendradarbiaudama su LMU universitetinės ligoninės profesoriumi Simonu Rothenfußeriu, ištyrė, kaip specifinės imuninės ląstelės, ty dendritinės ląstelės (DC) ir monocitai, reaguoja į vakciną. Šiuo tikslu daugiau nei 200 sveikų suaugusiųjų kraujyje prieš ir po vakcinacijos buvo išanalizuoti skirtingi DC ir monocitų ląstelių tipai. Po vakcinacijos daugelis šių imuninių ląstelių buvo tipiškai suaktyvintos vadinamųjų interferono pasiuntinių molekulių, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį saugant organizmą nuo virusų. Ypač pastebimas atradimas buvo ląstelių paviršiaus molekulė Siglec-1, kuri per savaitę po vakcinacijos tapo ryškesnė tam tikrų tipų ląstelėse ir buvo susijusi su greitu apsauginių antikūnų prieš geltonosios karštinės virusą gamyba.
Mūsų tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie imuninės sistemos atsaką į labai veiksmingą virusinę vakciną. Šios išvados galėtų padėti kurti naujas vakcinas, kurios užtikrintų greitą apsaugą, pavyzdžiui, naujų epidemijų kontekste. Be to, Siglec-1 gali būti naudingas biomarkeris būsimuose vakcinacijos tyrimuose. “
Anne Krug, LMU Biomedicinos centro (BMC) profesorė
Šaltiniai:
Winheim, E.,ir kt.(2025). Interferono sukeltas dendritinių ląstelių ir monocitų aktyvavimas vakcinuojant nuo geltonosios karštinės koreliuoja su ankstyvu antikūnų atsaku. Nacionalinės mokslų akademijos darbai. doi.org/10.1073/pnas.2422236122.